Žinoma, už tai, kad jūsų automobilis taršus, privalėsite susimokėti ir nemenką baudą. O ką jau kalbėti apie tai, kad kiekvieną kartą sėsdamas prie seno automobilio vairo išgyvensite didelį stresą dėl smegenis gręžiančios minties – ar senas automobilis nepradėjo teršti oro daugiau nei leidžiama.
Keliuose siautės aplinkosaugininkai
Seimas nusprendė, kad jau nuo šių metų aplinkosaugininkai keliuose galės stabdyti automobilius, matuoti į aplinką išmetamų teršalų kiekį ir, jei jis viršys normas, automobiliui bus panaikinama techninė apžiūra. O, kaip žinia, transporto priemonės be techninės apžiūros eksploatuoti negalima, tad jei spjovę į aplinkosaugininkų matavimus sėsite automobilin ir bandysite važiuoti toliau, sulauksite ir policijos dėmesio.
Žinoma, gyvename demokratinėje šalyje ir, jei nesutiksite su tuo, kad jūsų automobilis teršia orą, galėsite sprendimą skųsti. Bet nebus taip paprasta – skųsti sprendimą reikės teismui, tad nusimato daug popierizmo, didelių išlaidų už teisines paslaugas ir brangiai kainuojančių kelionių. Tik kaip keliauti – pėstute ar viešuoju transportu – susigalvoti reikės patiems.
Nukentės sunkiausiai gyvenantys
„Rinkos aikštė“ vertina, kaip šis įstatymas veiks realybėje.
Yra absoliučiai akivaizdu, kad dauguma žmonių mielai vairuotų naujus, netaršius, galbūt elektrinius ar hibridinius automobilius. Bėda ta, kad ne visi juos gali įpirkti.
Jaunuoliai, kurie ką tik pradėjo dirbti, ir senjorai, kurie savo darbą gyvenime jau yra atidirbę, yra tos grupės, kurios labiausiai nuketės nuo šių įstatymų pakeitimų. O kaip žinia, būtent tokie žmonės ir gyvena sunkiausiai, nes gauna menkiausias pajamas ir vos suduria galą su galu.
Yra ir daugybė kitų sunkiai besiverčiančių žmonių. Pavyzdžiui, šeimų, kurios gyvena atokiuose kaimeliuose ir kurioms bet koks važiuojantis automobilis yra kone gyvybiškai būtinas – nuvažiuoti iki darbo, nuvežti vaikus iki ugdymo įstaigų, nuvažiuoti apsipirkti, iki poliklinikos ir pan. Ir jei tokia šeima ir taip gyvena vos galą su galu sudurdama ir per kelerius metus su didžiausiomis pastangomis susitaupo tūkstantį eurų senam automobiliui, tai ir šį valdžia galės iš jų atimti vien todėl, kad tas automobilis per daug dūmija. Nes, sako, kenkia gamtai, orui ir žmonėms.
Visa laimė, kad bent vaikus iki ugdymo įstaigų iš kaimų surenka ir į mokyklas nuveža, o po pamokų iš jų parveža geltonieji autobusiukai. Dar laimė, jei turite malonius kaimynus, kurie sutiks jus pavežti, esant reikalui ar nutikus bėdai. O jei ne – liekate vienas kaip pirštas.
Taip tad stiprinami šalies regionai ir saugomi kaimai.
Pensininkai ir vos suduriantieji galą su galu yra didžiausi teršėjai?
Įvairūs skaičiavimai rodo, kad atmosferą labiausiai teršia visai ne transportas. Transporto tarša sudaro tik 15 proc. visų į atmosferą išmetamų teršalų, tačiau Lietuvoje, kaip jau įprasta, mažinti taršą pradedama nuo vargingiausiai gyvenančių – pavyzdžiui, pensininkų, gal kokį kartą ar kitą per mėnesį tik būtiniausiais atvejais išsivarančių iš garažo senutėlius automobilius.
Būtent pensininkai ir kiti vargingieji, vos suduriantys galą su galu, neišgalintys nusipirkti netaršių automobilių, yra patys didžiausi teršėjai, kuriuos būtina nedelsiant užbombarduoti tokiomis baudomis, kad šie būtų priversti atsisakyti senų automobilių. Juk neims valdžia pirmiausia tvarkyti didžiulių gamyklų ar logistikos įmonių, išmetančių kur kas daugiau teršalų nei pensininkų automobiliai, kai tos įmonės, teršdamos aplinką, uždirba milijonus.
Kur kas paprasčiau baudomis užmėtyti silpniausią visuomenės grandį ir, palikus ją be automobilių, valdžiai įsirašyti į savo ataskaitas pliusiukus – kovojame su aplinkos tarša.
Kas labiausiai teršia atmosferą?
Didžioji dalis pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiriama iš palyginti nedaug šalių. Kinija, JAV ir Europos Sąjunga yra didžiausi oro teršėjai C02, o didžiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija vienam gyventojui yra JAV ir Rusijoje.
Pasauliniu mastu pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltiniai yra elektra ir šiluma (31 proc.), žemės ūkis (11 proc.), transportas (15 proc.), miškininkystė (6 proc.) ir apdirbamoji gamyba (12 proc.). Visų rūšių energijos gamyba sudaro 72 procentus visų emisijų
