• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastaraisiais dešimtmečiais klimato kaita ir dėl jos šiltėjančios žiemos yra vis labiau klimatologų pastebima tendencija. Ekspertai teigia, kad per pastaruosius dešimtmečius temperatūra žiemos metu pakilo daugiau nei 2 laipsniais, o dienų su sniego danga sulaukiame keliomis dešimtimis mažiau. Dėl to eismo ekspertai kelia klausimą – gal vertėtų persvarstyti kai kurias eismo taisykles?

Pastaraisiais dešimtmečiais klimato kaita ir dėl jos šiltėjančios žiemos yra vis labiau klimatologų pastebima tendencija. Ekspertai teigia, kad per pastaruosius dešimtmečius temperatūra žiemos metu pakilo daugiau nei 2 laipsniais, o dienų su sniego danga sulaukiame keliomis dešimtimis mažiau. Dėl to eismo ekspertai kelia klausimą – gal vertėtų persvarstyti kai kurias eismo taisykles?

REKLAMA

Klimatologas Donatas Valiukas pabrėžia, kad klimato atšilimas yra ilgalaikė tendencija, labiausiai pastebima būtent žiemos metu. Pasak jo, tai nėra paskutinių kelių metų reiškinys – šylančios žiemos klimatologų fiksuojamos jau nuo praeito amžiaus vidurio.

„Jeigu mes apibrėžtume vidutines klimato sąlygas 1961-1991 m. ir dabartinį laikotarpį, tai nuo 1991-2020 m. tai klimato temperatūra žiemos metu pakilo virš 2 laipsnių“, – aiškina klimatologas.

REKLAMA
REKLAMA

Ryškus dienų su sniego danga sumažėjimas

Pasak D. Valiuko, pastebima, kad žvarbios žiemos vėliau prasideda ir anksčiau baigiasi. Jo teigimu ir pavasaris ateina anksčiau – kovo mėnesiais būdavo minusinė temperatūra, dabar – kovo mėnuo jau su pliusine temperatūra. Taip pat mažėja ir sniego dienų skaičius.

REKLAMA

Dienų su sniego danga mažėjimas yra pakankamai ryškus, o klimatologo teigimu, šiomis dienomis skaičiuojama, kad nuo praeito amžiaus vidurio sulaukėme net keliomis dešimtimis mažiau dienų su sniego danga.

Kadangi šiltesnės žiemos – ilgalaikė tendencija, žiūrint į ateitį, klimatologo teigimu, galima tikėtis dar šiltesnių žiemų. Tačiau jis pabrėžia, kad vis dėlto gali įvykti įvairūs klimato pokyčiai ir viena žiema ar kažkokia jos dalis gali būti itin šalta.

REKLAMA
REKLAMA

„Praeitais metais turėjome pusę sausio mėnesio šalto. Atskirų metų ir atskirų žiemų, mėnesių ar savaičių gali pasitaikyti ir šaltų, tačiau ta šiltėjimo tendencija niekur nedingsta. Jeigu mes imtume bendrai – žiemos šiltėja ir jos šiltės toliau“, – sako klimatologas.

Eismo ekspertas Artūras Pakėnas teigia, kad klimato kaitos įtaka eismui neabejotinai yra juntama. Pasak jo, įnešti tam tikrus pakeitimus kelių eismo taisyklėse gali būti net naudinga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Buvo atvejų, kai buvo priešingai – anksčiau pasnigo ir susisiekimo ministro ar kelių policijos vadovo leidimu buvo pratęsti terminai, leidžiantys su dygliuotomis padangomis dalyvauti eisme. Taip pat galima ir sutrumpinti“, – sako eismo ekspertas.

Siūlomi eismo pokyčiai atsižvelgiant į orų sąlygas

Eksperto manymu, būtų tikslingiausia numatyti aplinkybę kelių eismo taisyklėse, kad atsižvelgiant į tam tikro mėnesio tuo metu vyraujančią temperatūrą ir realias sąlygas, galima būtų greičio mažinimą rudenį atidėti, o pavasarį gražinti vasaros greitį anksčiau.

REKLAMA

„Reikėtų atsižvelgti į faktines orų sąlygas, ne tiesiog nukelti datą oficialiai. Jeigu nėra sniego – leidžiama naudoti vasarines padangas“, – sako A. Pakėnas.

Vis dėlto ekspertas primena, kad padangų gamintojų informacija nurodo, jog prie + 7 laipsnių vasarinės padangos nėra pakanakmai efektyvios.

„Padangos efektyvumas priklauso ne tik nuo sniego ar ledo, bet ir nuo temperatūros – guma kietėja“, – pabrėžia jis.

REKLAMA

Ekspertas neneigia nuomonės, kad leistiną greitį galima būtų koreguoti ne tik automagistralėse, tačiau ir kitose gatvėse ir keliukuose.

„Vienoje vietoje, kur buvo žvyrkelis, buvo galima važiuoti 70 km/h greičiu, dabar tas žvyrkelis išasfaltuotas ir toliau paliktas tas pats greitis arba net kai kur sumažintas iki 50 km/h. 

Tikrai reikia atlikti tam tikrą auditą ir surengti komisijas, vietoje to, kad matuotų išmetamąsias dujas, gal padarytų auditą kelių ir greičių dėl perteklinio greičio sumažinimo tam tikrose vietose. Tačiau aklai visur padidinti nėra prasmės“, – sako jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors eismo ekspertas Pakėnas nėra kategoriškas ties greičio didinimo siūlymais ir dalinai jiems pritaria, tačiau pabrėžia ir kitą pusę – saugumo ir prasmės klausimą.

„Paskaičiuokite matematiškai, jeigu padidinsite greitį 10-20 km/h, nuvažiuosite iki 10 minučių greičiau. Tos minutės nieko nesprendžia, tiesiog yra emociniai dalykai, o tas nedidelis greičio padidinimas realiai neturi prasmės“, – teigia ekspertas.

REKLAMA

Eismo ekspertas: svarbiausia greičio didinimo sąlyga – sąžiningumas

Pasak jo, esant norui, reikiamybei ir sąlygoms, keisti eismo taisykles bei didinti leistiną greitį, yra būtina viena sąlyga – sąžiningumas.

„Galima pagreitinti, tačiau yra viena sąlyga – mūsų, kaip vairuotojų, sąžiningumas ir atsakomybės lygis. Reikia pamiršti norą lėkti, jau nebe dvidešimtas amžius, kada buvo pustuščiai keliai, eismas šiomis dienomis labai intensyvus“, – teigia jis.

REKLAMA

Eismo ekspertas nurodo pastebintis, kad labai daug lengvųjų automobilių vairuotojų neviršija greičio ir nevažiuoja automagistralėje didesniu negu 130 km/h greičiu. Pasak jo, geriausiu atveju daugelis lengvųjų automobilių važiuoja 100-110 km/h greičiu.

„Jeigu vieniems leisime važiuoti 150 km/h greičiu, o kiti – nepatyrę lengvųjų automobilių vairuotojai, autobusai, vilkikai, tame pačiame kelyje važiuos 100 km/h greičiu, bus daug didesnis chaosas ir mirtinas pavojus“, – sako A. Pakėnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Neretai žmonės lygina eismo sąlygas tarp skirtingų šalių. Pasak eksperto, kai kurie žmonės skundžiasi situacija Lietuvoje, nurodydami greičio ribojimus kitur, pavyzdžiui Prancūzijoje arba Italijoje ir tikisi tokių pačių eismo taisyklių.

Vis dėlto, ekspertas teigia, kad atsižvelgiant į avaringumo lygį, Lietuvai iki kai kurių kitų šalių dar toli – žuvusių keliuose procentiniu požiūriu yra daugiau, todėl nėra prasminga lyginti skirtingų šalių eismo sąlygų, kur vairuotojai važiuoja atsakingiau.

REKLAMA

Šalies keliuose vis daugėjant prabangių automobilių su įvairiomis galimybėmis, ekspertas primena, kad neužtenka vien turėti pajėgų automobilį, kuris gali važiuoti dideliu greičiu, būtina mokėti jį tinkamai valdyti.

„Kaip ir lėktuvas gali skraidyti, tačiau ne visi gali jį valdyti, jeigu nėra pilotai. Taip ir automobilis – žinoma, kad jis gali važiuoti dideliu greičiu, bet jį dideliu greičiu gali valdyti tik profesionalas, o ne eilinis B kategorijos vairuotojas, be jokių kvalifikacinių kursų“, – aiškina jis.

Kas cia kur atsilo ? Kaip sildymas ijungiamas spalio viduri ir isjungiamas balandzio viduri niekas nepasikeite.. va kaune pries kelias dienas juodas ledas.. maziau demagogijos klausykites nes egzistuoja kaip pavojus ne tik sniegas
Problema Lietuvoje su eismo patogumu ir neadekvačiais ženklų statymais, kelių ženklinimu..Pvz:bortelių aukščiu kelkrasčiuose, greičio ribojimo kalnelių aukščių ir profilių neadekvatumu ir pertekliniu kiekiu, o dar žiedų manija, kur reikia ir nereikia. Kamerų, trikojų statymu ne ten kur reikia, bet tik kur pelninga... Daug betvarkės, nes daug lobistų ausų kyšančių už neadekvačių reikalavimų..
Lietuvoje aplamai nėra eismo ekspertų nes eismo organizavimas pas mus akmens amžiuje. Naftalinu atsiduoda tie visi Pakėnai .......
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų