Vilniaus miesto savivaldybė siekia sukurti saugesnį ir patogesnį judėjimą mieste. Tą ji planuoja padaryti įrengdama 14 naujų ramaus eismo zonų skirtinguose sostinės rajonuose bei pertvarkydama keletą pavienių gatvių.
Šios zonos, skirtos gyvenamųjų rajonų gatvėms, numato ir greičio apribojimus iki 20–30 km/val. bei kitas priemones, taip siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą.
Visgi saugaus eismo ekspertas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas atvirai kritikuoja naują sostinės savivaldybės sprendimą.
Vairavimo mokytojas tvirtina nesuprantantis kokią problemą sostinėje turėtų spręsti naujai įvedamos ramaus eismo zonos, kadangi, jo teigimu, šios zonos neišsprendžia jokių klausimų susijusių su eismo dalyviais.
„Aš kol kas neturiu žalio supratimo, kas čia vyksta. Aš nežinau, ką jos (ramaus eismo zonos – aut. past.) sprendžia, aš irgi pasimetęs, nesupratęs esu ir, mano manymu, jos nesprendžia nieko“, – sako A. Pakėnas.
Saugaus eismo ekspertas taip pat abejoja ir ar dalyje rajonų, kuriuose yra numatyta įrengti ramaus eismo zonas, tikrai to reikia.
„Ir taip greitis Žvėryne pagal kelių eismo taisykles yra numatytas 40 km/h. Dabar kokia yra prasmė padaryti, pavyzdžiui, 20 km/h?. <...> Kuo tai pagrįsta techniškai? Eismo organizavimo sistemomis kokiomis nors? Tiesiog kažkas sugalvojo, kad kažką reikia daryti. Tai yra beprasmiška“ ,– komentavo A. Pakėnas.
Kita vertus, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius pažymėjo, jog nors ramaus eismo zonų įrengimo idėja nėra bloga, svarbu, kad gatvės būtų pertvarkomos individualiai, atsižvelgiant į konkrečios gatvės poreikius.
„Faktas, kad kai kuriose gyvenamosiose vietose, kur tikrai žmonės vaikšto ir vyksta pėsčiųjų gyvenimas tai tie dideli greičiai nepadeda saugumui. Bendrąja prasme turbūt teisinga idėja, bet, jeigu ją įrengi netinkamoje vietoje, tai tiesiog stabdai eismą“, – aiškino V. Milius.
„Bendrai pas mus kartais nesuprantama, kodėl tas ženklas stovi. Tu niekaip negali identifikuoti to pavojaus, o kai žmogus negali to padaryti, vairuotojas jaučiasi tarsi jį kas nors apgavo. <...> Ir tikrai yra pavyzdžių Vilniuje, kur greitis yra apribotas iki 30 km/h, bet jeigu ten kas nors pastovėtų, pakontroliuotų ir pamatuotų kokiais greičiais ten yra važiuojama, tai ojojoj“, – pridėjo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius.
Siekia, kad vairavimas automobiliu būtų nepatogus?
Ne paslaptis, kad sostinės gyventojai kone kiekvieną dieną kenčia dėl milžiniškų automobilių spūsčių. Todėl vilniečiai ir miesto svečiai yra nuolatos skatinami rinktis alternatyvias transporto priemones, kurios galėtų palengvinti jų keliones po miestą.
Visgi A. Pakėnas pabrėžia, kad siekiant, jog sostinės gyventojai persėstų iš automobilių į viešąjį transportą, būtina užtikrinti, kad šis transportas gyventojams būtų ne tik patogus, bet ir lengvai pasiekiamas.
Pašnekovas taip pat kritikavo ir savivaldybės vykdomą politiką, kuria, anot jo, siekiama, kad sostinės gyventojams keliavimas automobiliu būtų tiesiog nebepatrauklus.
„Reikėtų vystyti viešąjį transportą, daryti jį prieinamą ir patogų. tai aš tada ir pats pastatysiu automobilį ir sėsiu į troleibusą, tramvajų ar metro. Bet dabar man sako, kad tramvajų, troleibusų ir metro nebus, mes jų nepirksim, tu privalai žiemą važiuoti dviračiu“, – sakė vairavimo ekspertas.
„Tu nenori, mes tave priversim – uždarysime gatves, priversime važiuoti 20 km/h ir tada tu savo tą automobilį gadinsi ir suprasi, kad su juo tau važiuoti neapsimoka, parduosi jį ir eisi. Tada tavo gyvenimo kokybė bus 2-3 kartus blogesnė negu dabar turi, bet tu niekaip neišspręsi savo transporto klausimų <...> Jie (Vilniaus miesto savivaldybė – aut. past.) nesiūlo man geresnio viešojo transporto, o siūlo blogesnes sąlygas automobiliui“, – kritikavo jis.
Tai, jog šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė stengiasi, jog vairuotojams būtų nebepatogu sostinėje važiuoti automobiliais pripažįsta ir V. Milius.
„Dabar viskas yra daroma tam, kad automobiliu važiuoti būtu nepatogu, nepatrauklu ir brangu, tokiu būdu eliminuojant vairuotojus iš eismo“, – sakė „Auto Bild Lietuva“ redaktorius.
Tiesa, pašnekovas neskubėjo kritikuoti savivaldybės dėl jos priimamų sprendimų ir teigė, kad gerinti infrastruktūrą automobiliams paprasčiausiai per brangu.
„Niekada nebus pigu statyti viadukus ar vietoj paprastų perėjų ar šviesoforų daryti požemines ar antžemines perėjas. Faktas, kad tai yra ir saugiau, ir geriau ir visi važiuoja ir eina greičiau, bet tai yra brangus pasirinkimas ir aš nežinau, ar mes galime sau tai leisti“, – komentavo V. Milius.
Planuojama įrengti 14 naujų ramaus eismo zonų
Vilnius siekia užtikrinti saugesnį ir patogesnį judėjimą mieste – planuojama įvesti net 14 ramaus eismo zonų, eismo sauga bus didinama ir keletoje pavienių gatvių. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigia, kad projektas skirtas didinti eismo saugumą, skatinti darnų judumą ir pasikeitusiems gyventojų poreikiams pritaikyti miesto gatves.
Pasak savivaldybės atstovų, viena pagrindinių projekto priežasčių – būtinybė pertvarkyti sovietmečiu įrengtas gatves, kurios buvo pritaikytos tik transporto judėjimui, tačiau neatitinka šių dienų standartų. „Dabartinės gatvės dažnai nėra pritaikytos alternatyviems keliavimo būdams, todėl jose ne tik trūksta patogumo, bet ir saugumo“, – aiškina savivaldybės atstovai.
Siekiant pertvarkyti gatves, planuojama į procesą įtraukti gyventojus ir suinteresuotas grupes, rengiant diskusijas bei dirbtuves. Tikimasi, kad tai leis pasiekti visiems tinkamus sprendimus ir efektyviau įgyvendinti pertvarkymo darbus.
Projektas numato ne tik gatvių saugumo didinimą, bet ir kitus pokyčius – daugiau želdinių, patogesnę infrastruktūrą pėstiesiems, stovėjimo vietų automobiliams tvarkymą bei priemones, mažinančias triukšmą ir oro taršą. Savivaldybė tikisi, kad įgyvendinti pokyčiai padarys miesto aplinką draugiškesnę visiems eismo dalyviams.
Ramaus eismo zonos bus įrengtos ne tik centrinėse miesto dalyse, bet ir toliau nuo centro nutolusiuose rajonuose, tokiuose kaip Naujoji Vilnia ar Pilaitė. Vietos parinktos atsižvelgiant į gyventojų skaičių, darbo vietų ir ugdymo įstaigų kiekį bei per ketverius metus užfiksuotus eismo įvykius.
Kas keisis gyventojams?
Pasak ekspertų, pagrindinis ramaus eismo zonų tikslas – užtikrinti saugesnį judėjimą visiems eismo dalyviams. Dėl mažesnio greičio vairuotojai turės geresnes galimybes pastebėti kitus eismo dalyvius ir laiku sureaguoti į galimas situacijas. Pavyzdžiui, važiuojant 20–30 km/val. greičiu, stabdymo kelias yra tris kartus trumpesnis nei važiuojant 50 km/val.
Tyrimai, atlikti Švedijoje, Vokietijoje ir Austrijoje, rodo, kad sumažinus greitį nuo 50 km/val. iki 30 km/val., triukšmo lygis vidutiniškai sumažėja 2–4 decibelais. Be to, numatyti greičio apribojimai padės mažinti oro taršą gyvenamuosiuose rajonuose.
„Šio projekto sėkmė priklausys nuo gyventojų ir bendruomenių dalyvavimo. Jie galės išreikšti savo lūkesčius bei padėti formuoti galutinius sprendimus, pritaikytus jų kasdieniams poreikiams“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės mobilumo ekspertas Edgaras Stankevičius.
