Šįkart jis nutarė išsiskirti iš kitų nuteistųjų ir skunde akcentavo ne viską iš eilės, o tik lūkesčių neatitikusį kameroje įrengtą sanitarinį mazgą. Patirtą moralinę žalą G. Kontenis įvertino 1 tūkst. eurų.
Įdomu tai, kad G. Kontenis skundžiasi tik dėl konkretaus kalinimo laikotarpio Lukiškių kalėjime-tardymo izoliatoriuje. Šios bylos ėmėsi nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas. Rašytiniame posėdyje iškart buvo priimtas nuosprendis tenkinti G. Kontenio skundą iš dalies. Vietoj prašyto 1 tūkst. eurų jam nuspręsta priteisti 30 eurų sumą.
Jautėsi nejaukiai
Skunde dėl kalinimo sąlygų G. Kontenis išskiria beveik penkis mėnesius, praleistus Lukiškių kalėjime-tardymo izoliatoriuje (LTIK).
Vaikžudys skundžiasi, kad nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 vasario 12 d. (išskyrus 2019 m. sausio 22 d. - aut. past.) jam atliekant bausmę vienoje LTIK kamerų jis patyrė nejaukių išgyvenimų dėl ten, anot jo, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo.
G. Kontenio teigimu, tualetas nebuvo tinkamai atskirtas, todėl jis jautėsi nejaukiai. Maža to, kameroje gyveno ir kitas žmogus, todėl G. Kontenis teigia, kad buvo pažeista jo teisė į privatumą.
Nuteistojo teigimu, dėl pažeistos teisės į privatumą jis nuolat jautė diskomfortą, gėdą ir kitus nemalonius jausmus. Dėl pažeistų teisių, jam esą buvo padaryta neturtinė žala, kurią G. Kontenis įvertino 1 tūkst. eurų.
Ne pirma tokia byla
Naujienų portalas tv3.lt balandžio pabaigoje rašė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme (VAAT) buvo paskelbtas nuosprendis dėl visą Lietuvą sukrėtusio 4-mečio nužudymo nuteisto Gedimino Kontenio skundo.
Ir tada G. Kontenis skundėsi dėl jo lūkesčių neatitikusių kalinimo sąlygų Lukiškių kalėjime. Tik tąkart buvo pasirinktas kitas laikotarpis. Atsakovu šioje byloje buvo pripažinta Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.
Iš Lietuvos mažamečio žudikas reikalavo nei daug, nei mažai – 15 tūkst. eurų. Tačiau VAAT nusprendė, kad G. Kontenio skundai yra tik iš dalies pagrįsti, todėl materialinė žudiko užgaida bus patenkinta minimaliai. Iš prašytų 15 tūkst. eurų jam nuspręsta priteisti 70 eurų.
Skundų „puokštė“
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius Viktoras Davidenko patvirtino, kad G. Kontenis į teismą kreipėsi dar praėjusių metų lapkričio 8-ąją:
„Jis skundžiasi dėl pačių įvairiausių priežasčių. Pateikti skundai dėl švaros palaikymo kamerose, dėl vykdomų patikrinimų, dėl kamerų remonto bei jų įrengimo, dėl sanitarinio mazgo, dėl, anot jo, privataus gyvenimo netinkamo užtikrinimo, taip pat dėl pareigūnų elgesio.
Nuteistasis taip pat skundžiasi dėl ventiliacijos sistemos, dėl esą prasto apšvietimo, dėl netinkamos temperatūros kameroje, dėl išvedimo į dušą tvarkos, dėl maitinimo ir maisto kokybės, dėl pasivaikščiojimo gryname ore, dėl pasivaikščiojimo kiemelio bei dėl nesudarytų galimybių dirbti.“
Visus šiuos skundus apibendrina tai, kad iš Lietuvos valstybės G. Kontenis reikalauja 15 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
„Savo atsiliepime, kurį pateikėme 2018 metų lapkričio 22 d., prašėme teismo atmesti nuteistojo skundus kaip nepagrįstus. Parašėme, kad mūsų kalėjimas vadovaujasi Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, o ne asmenų norais ar pageidavimais.
Pats įkalinimo faktas jau savaime sukelia kiekvienam asmeniui tam tikrų nepatogumų, suvaržymų. Įkalinimas riboja daugelį įprastų gyvenimo normų. Tuo tarpu neturtinę žalą traktuojame kaip nesąžiningą nuteistojo norą pasipelnyti valstybės sąskaita“, – pasakojo V. Davidenko.
Sprendimo motyvai
Tąkart teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą kalinimo Lukiškių kalėjime ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo pažeista iš viso 61 parą.
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų, t. y. pareiškėjo kalinimo, pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas nepažeidžiant jo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais.
„Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių kalėjimo kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, iš viso 61 parą, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, epizodiškumą, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 70 Eur neturtinės žalos atlyginimas“, – rašoma per 30 dienų skundžiamoje VAAT nutartyje.
Kitos skundo dalys buvo atmestos kaip nepagrįstos. Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Ilgi metai kalėjimo
Naujienų portalas tv3.lt 2018-ųjų birželio 29-ąją rašė, kad Kauno apygardos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes dėl mirtimi pasibaigusio mažamečio Matuko sumušimo jo motinai Monikai Kaziukaitytei ir šios sugyventiniui Gediminui Konteniui.
„Teismas nusprendžia Gediminą Kontenį pripažinti kaltu ir paskirti subendrintą bausmę – 19 metų laisvės atėmimo. Monika Kaziukaitytė pripažįstama kalta ir jai skiriama subendrinta bausmė – 16 metų laisvės atėmimo“, – tąkart paskelbė teisėjas Albinas Antanaitis.
G. Kontenis taip pat pripažintas pavojingu recidyvistu. Mažamečio tėvui iš abiejų kaltinamųjų teismas priteisė solidariai sumokėti 5 tūkst. eurų neturtinės žalos. Prokuroras M. Kaziukaitytei siūlė skirti 17 metų laisvės atėmimo bausmę, o G. Konteniui – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Bylą nagrinėjant neviešuose posėdžiuose, nė vienas iš kaltinamųjų nepripažino savo kaltės, ją vertė vienas kitam. G. Kontenis M. Kaziukaitytę viešai kaltino ir prieš nuosprendžio paskelbimą. „Ne mano rankos vaikelį užmušė. Mano neveiksnumas vaikelį pražudė“, – kalbėjo G. Kontenis prieš išgirsdamas nuosprendį. M. Kaziukaitytė buvusio sugyventinio žodžių nekomentavo.
Smurto protrūkis
Prokurorų teigimu, vaiko mirtį sukėlė abiejų sugyventinių veiksmai. Prokuroras yra sakęs, kad smurtą prieš mažametį pora aiškino auklėjimu: jie tikino vaiką baudę už netinkamą elgesį, jeigu jis neklausydavo. Žiauriai sumuštas berniukas mirė 2017 metų sausio 27-osios rytą Kauno klinikose.
Vaikas į ligoninę sausio 25 dieną dėl daugybinių kūno sumušimų pristatytas iš namų Kėdainiuose. Ekspertai nustatė, kad vaikui suduoti ne mažiau kaip 135 smūgiai, mirtini buvo suduoti į galvą. Turima duomenų, kad vaikas prieš mirtį muštas tris dienas.
Šis nusikaltimas sulaukė didelio atgarsio visuomenėje: buvo rengiamos pilietinės akcijos, kurių metu buvo raginama skirti daugiau dėmesio kovai su smurtu prieš vaikus. Seimas praėjus kelioms savaitėms po nusikaltimo uždraudė visų formų smurtą prieš vaikus ir fizinių bausmių taikymą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas pavadino Mato reforma.
