„Naujas įstatymas apibrėžia, kad jokios medicininės informacijos ugdymo įstaigai teisės teikti neturime ir to nedarysime. Medicinos formoje 094/a tiesiog nebeliko įvardijimo „ugdymo įstaigoms“, taigi jokių duomenų apie vaiko sveikatą, būklę, taip pat ir pasirengimą daryti fizinio lavinimo pratimus, neteikiame. Dalyvauti fizinio lavinimo pamokose jau pasveikęs privalo, tačiau krūvis turi būti parinktas atsižvelgiant į gydytojų tėvams ar pačiam vaikui, jei jis vyresnis, parengtas rekomendacijas“, – aiškino Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino, kad dėl poreikio mokinį visiškai atleisti nuo fizinio ugdymo pamokų arba fizinio ugdymo pamokų metu jam skirti lengvesnį krūvį ir pratimus, nusprendžia gydytojas, atsižvelgdamas į mokinio ligos pobūdį ir sveikatos būklę. Savo rekomendacijas gydytojas teikia tėvams (globėjams), kurie mokyklos nustatyta tvarka apie tai informuoja ugdymo įstaigą.
Šeimos gydytoja J. Dūdienė pabrėžė, kad fizinio lavinimo pamokose bet kuriuo atveju reikia dalyvauti, tik turėtų būti parenkamas tinkamas krūvis.
„Jei buvo sirgta labai sunkia liga, pavyzdžiui, gripu, ir organizmas būna patyręs labai didelį stresą, dvi tris savaites vaikas negali užsiimti aktyviu sportu, dalyvauti sporto varžybose. Tą viską mes susakome tėvams, o jie tai turi aptarti su mokytojais. Kūno kultūros pamokoje nebūtinai reikia bėgioti krosus, yra ir tempimo pratimai, tie patys šachmatai. Pavyzdžiui, savo miestelyje susitiksime su mokytojais – gal jie ir moka, žino kaip tokiais atvejais užimti vaiku, bet jei ne, pasikalbėsime, kad atkreiptų dėmesį į sunkiai sirgusius vaikus. Beje, ir anksčiau nerašydavome atleidimo nuo fizinio lavinimo pamokų, tik nuo aktyvių žaidimų“, – aiškino medikė.
Atveria vartus piktnaudžiavimui?
Tiek dėl pateisinamų dienų skaičius, tiek dėl atleidimo nuo fizinio lavinimo pamokų palikus ugdymo įstaigoms ir tėvų bendruomenei susitarti patiems, atviras lieka klausimas – ar tai neatvers galimybių piktnaudžiavimui?
„Jei prasidės piktnaudžiavimai, galima kreiptis į gydymo įstaigą, ar išties taip buvo rekomenduota (gaudamas rekomendacijas pacientas turi pasirašyti). Aišku, kiekvienas atvejis yra individualus, bet logiškai paaiškinti bendrąsias gaires mokytojams galime. Norint tai aptarti, gali ir švietimo įstaigos susiorganizuoti susitikimą su medikais, ypač mažesniuose miesteliuose. Didesnėse gydymo įstaigose veikia visuomenės sveikatos centrai. Turėtų būti edukacija, nuo kokių pratimų kada reikėtų susilaikyti.
Gydytoja pridūrė, kad yra kita forma, kuria galima būtų atleisti nuo fizinio aktyvumo pamokų, bet tai vėl susiję su biurokratizmu.
„Šitai reikia fiksuoti žurnale, ambulatorinėje kortelėje. Bet visa esmė, kad ji visiškai nesusijusi su PSDF objektu. Tai yra tik papildomas darbas tiek medikui, tiek pačiai įstaigai, juo labiau už tai įstaiga negauna apmokėjimo. Tad klausimas, kiek mokyklos galėtų reikalauti pristatyti tokią mokamą paslaugą. Jei nepasitikima mokiniu, jo tėvais, reiktų pagalvoti, kad tai jau yra socialinės problemos, kurias reikėtų spręsti kitomis priemonėmis. Tai – emocinio santykio ir pasitikėjimo ugdymo įstaigoje klausimas.
Tarkime, gal vieną savaitę po ligos moksleivis ir pasimuliuos, bet jei tai bus dažnas reiškinys, tai kaip tik bus pretekstas pasikalbėti su mokiniu ir šeima, spręsti, kokios yra tikrosios priežastys – ar bloga atmosfera klasėje sportuojant, ar dėl mokytojo, ar kitos paslėptos problemos. Tai laiku išsiaiškinus bus galima padėti mokiniui. Mano manymu, ši tvarka kaip tik suteikia galimybę pasitikėjimui, atitinkamai emocinei aplinkai ugdymo įstaigose kurti“, – dėstė J. Dūdienė.
Sumažins biurokratinę naštą
Portalas tv3.lt jau rašė, kad vaikui į mokyklą neatvykus dėl ligos nuo šiol praleistas jų pamokas pateisins patys tėvai. Sprendimus, kokiu būdu turi būti pranešama apie praleistas pamokas, pateikimo terminus, pateisinamų pamokų skaičių, priims visa mokyklos bendruomenė.
„Labai sveikintinas šis Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas atsisakyti pažymos. Tėvams nebereikės gaišti laiko lūkuriuojant poliklinikose, kai vaikas jau yra pasveikęs, sumažinama ir administracinė našta“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė.
Mokyklos nusistato ir pagalbos organizavimo būdus mokiniams, kurie praleidžia pamokas. Mokinių lankomumą koordinuoja klasių vadovai, bendradarbiaudami su dalykų mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, Mokyklos vaiko gerovės komisija. Jiems gali būti pavesta tvarkyti lankomumo apskaitos dokumentus ir pateikti juos Mokyklos vaiko gerovės komisijai.
Švietimo pagalbos specialistai, dirbantys mokyklose, nustatę mokinių nelankymo priežastis, teikia švietimo pagalbą mokiniams ir jų tėvams, konsultuoja klasių vadovus, mokytojus, planuoja priemones lankomumui gerinti. Išskirtiniais atvejais, jei šeima nebendradarbiauja ir įtariama, kad vaikui trukdoma mokytis, mokykla turi teisę kreiptis į policiją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinius padalinius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentą.
