Todėl išsivysčiusios pasaulio valstybės atsisako pasenusio švietimo modelio, kurio pagrindinis tikslas buvo žinių „kalimas“ moksleiviams į galvą, – ir daugiau dėmesio skiria emocinių moksleivių gebėjimų lavinimui, nes socialiniai gebėjimai yra žymiai naudingesni, nei sausos akademinės žinios. Dar daugiau, yra aiškių mokslinių įrodymų, kad socialinis ir emocinis ugdymas lemia geresnius pasiekimus tiek moksle, tiek gyvenime. Tačiau daugelis mokyklą baigiančiųjų jaunuolių vis dar neturi reikiamų profesinių ir psichologinių gebėjimų, kad galėtų susidoroti su gyvenimo išbandymais.
IQ nelygu EQ
Emocinis intelektas (angl. EQ) yra labai svarbus siekiant sėkmės ir laimės gyvenime. Jo lavinimas padeda žmonėms visapusiškai tobulėti ir būti atsparesniems kasdieniams iššūkiams. Jis padeda suprasti savo ir kitų žmonių emocijas, jų reakcijas į tam tikras situacijas bei gebėti efektyviau bendrauti. Tai yra svarbu ne tik tarpasmeniniuose santykiuose, bet ir dirbant komandoje, nes padeda efektyviai spręsti konfliktus, ieškoti kompromisų bei siekti bendrų tikslų.
Daugelyje profesijų sėkmė priklauso nuo gebėjimo valdyti savo bei kitų žmonių emocijas. Tai svarbu ne tik vadovams, bet ir visiems, kurie turi kontaktus su kitais žmonėmis. Aukšto emocinio intelekto žmonėms geriau valdo stresą ir susidoroja su sunkumais.
Emocinio intelekto tobulinimas gali padėti žmonėms geriau suprasti savo norus, jis didina pasitikėjimą savimi ir suteikia motyvaciją veikti. Turėdami geresnį emocinį intelektą, žmonės dažniau patiria teigiamas emocijas, greičiai randa problemų sprendimus ir yra labiau pasiruošę bendrauti su aplinkiniais. Jis pagerina psichologinę sveikatą ir sumažina sveikatos problemas.
Emocinio intelekto svarba kasdieniame gyvenime ir karjeroje
Visi šie veiksniai daro emocinį intelektą ypač svarbiu asmeninės ir profesinės sėkmės požiūriu. Šiuos įgūdžius galima tobulinti visą gyvenimą, o pats emocinis intelektas tampa vis labiau vertinamas verslo aplinkoje, todėl didžiausios kompanijos dažnai atkreipia dėmesį ne į darbuotojų žinias, bet į jų gebėjimą valdyti savo emocijas ir veiksmingai bendrauti su kolegomis.
Vienas iš sėkmingo emocinio intelekto panaudojimo profesinėje srityje pavyzdžių yra vadovavimas. Aukštą emocinį intelektą turintys vadovai sugeba įkvėpti savo pavaldinius, užmegzti veiksmingą bendravimą ir pagerinti bendrą darbo klimatą.
Emocinio intelekto ugdymas teigiamai veikia ir asmeninio gyvenimo kokybę. Aukšto emocinio intelekto žmonės geriau supranta savo jausmus, o tai leidžia jiems užmegzti stipresnius santykius ir geriau susidoroti su konfliktais ir emociniu stresu.
Tad yra akivaizdu, kad mūsų sėkmę, efektyvumą, laimę ir dvasinę ramybę lemia ne tik mūsų žinios, bet ir gebėjimas emociškai prisitaikyti prie aplinkos. Todėl emocinio intelekto sąvoka kasmet tobulėja ir vis daugiau žmonių supranta jos svarbą.
Socialinio ir emocinio ugdymo svarba švietimo procese
Yra įrodyta, kad socialinis ir emocinis ugdymas mokykloje daro teigiamą poveikį vaikų pasiekimams. Jis didina pasitikėjimą savimi, stiprina aktyvų socialų elgesį, dėl to gerėja švietimo kokybė, moksleivių motyvacija. Taip pat socialinis ir emocinis ugdymas turi bendrą teigiamą poveikį vaikams, įskaitant rizikos grupės vaikus, pvz. vaikus iš skurdžios socialinės ir ekonominės aplinkos bei vaikus, turinčius socialinių ir emocinių sunkumų. Jis padeda mažinti socialinę ir ekonominę nelygybę.
Tačiau, nors socialinis ir emocinis ugdymas Europos šalyse pripažįstamas kaip svarbus švietimo aspektas, o valstybės narės vis labiau linkusios spręsti vaikų socialinio ir emocinio vystymosi klausimus, ES vis dar nėra skiriama pakankamai dėmesio tokio tipo ugdymui. Kai kuriose šalyse, pvz. Maltoje, socialinis ir emocinis ugdymas yra atskira švietimo programos dalis, tačiau kitur tai yra sudėtinė kitų pamokų dalis, tokių kaip pilietiškumas, fizinis lavinimas, patyčių prevencija, dorinis ugdymas ir pan.
Atėjo laikas ES pripažinti emocinio intelekto viršenybę
Matydamas, kad Europos Sąjungoje trūksta kompleksinio požiūrio į socialinio ir emocinio ugdymo svarbą ir suprasdamas, kad jis turi tapti viena iš svarbiausių kokybiško ugdymo Europoje sudedamųjų dalių, Europos Parlamente užregistravau rezoliucija, kurioje atkreipiau dėmesį, kad emocinis intelektas leidžia pažinti savo emocijas ir jas valdyti, rūpintis savimi ir kitais bei kurti pozityvius santykius. Išugdytas emocinis intelektas leidžia žmonėms padidinti savo motyvaciją ir siekti tobulėjimo visą gyvenimą. Taip pat jis padeda žmogui nepasiklysti šiandieniniame informaciniame sraute ir greitai atskirti reikalingą informaciją nuo žalingos, todėl aukšto emocinio intelekto visuomenė yra labiau atspari dezinformacijai. Paraginau Europos Komisiją parengti strategiją, kuri efektyviau integruotų emocinio intelekto ugdymą į Europos Sąjungos švietimo sistemas ir tokiu būdu pagerintų žmonių gyvenimo kokybę bei sustiprintų visuomenės atsparumą neigiamai įtakai.
Svarbiausi Europos Sąjungos tikslai yra skatinti taiką, savo vertybes ir savo piliečių gerovę bei suteikti laisvę, saugumą ir teisingumą be vidaus sienų. Esu tikras, kad žmonių emocinio intelekto skatinimas yra tiesioginis būdas pasiekti tai ir padaryti Europos žmones geresnėmis jų pačių versijomis.
Pagarbiai
jūsų nepriklausomas Europos Parlamento narys
Viktoras USPASKICH
Už pareikštas nuomones atsako tik autorius. Šios nuomonės nebūtinai atitinka oficialią Europos Parlamento poziciją
