Dar pernai rudenį Lietuvoje esančiose audinių fermose kilo COVID-19 protrūkių. Spėjama, kad audinės užsikrėtė nuo žmogaus.
Audines mielai skiepytų ir lietuviai
Lietuvos ūkininkai naujienas apie skiepus nuo COVID-19 audinėms vertina džiugiai. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša sako, kad Lietuvos ūkininkai, jei tokia galimybė pasitaikytų, mielai nuo koronaviruso paskiepytų savo žvėrelius.
„Tiek suomių, tiek amerikiečių (jas kuria amerikiečių vaistų kompanija „Zoetis“ – aut. past.) gamybos vakcinos formaliai tebėra eksperimentinės, jos nėra įteisintos taip, kaip naudojame žmonėms, kurios yra įregistruotos, patikrintos ir yra komercinės, turi komercinį statusą, kur jas galima gaminti ir pardavinėti. <…>
Vienas dalykas, gamybos pajėgumai, antras reikalas – įteisinimas. Europoje nėra nei viena, nei kita registruota. Pastangos dedamos, bet registracijos procesas yra labai ilgas. Nežinia, kada bus“, – tv3.lt komentuoja Č. Tallat-Kelpša.
Č. Tallat-Kelpša sako, kad asociacija ketina daryti viską, kad galimybė nuo COVID-19 skiepyti gyvūnus atsirastų ir Lietuvoje. Asociacija ketina kreiptis į Lietuvos institucijas, kad ir čia būtų suteikta galimybė žvėrelius skiepyti eksperimentine vakcina.
„Jeigu taip bus ir jeigu suomiai sugebės pagaminti tą reikiamą kiekį, mes stengsimės tuo pasinaudoti. Suomiai gavo leidimą prieš porą savaičių ir jie vakcinuos savo žvėrelius gruodžio mėnesį, kada liks pagrindinė banda. Lapkričio mėnesį – kalių sezonas ir gruodžio mėnesį liks veislinė banda, ją vakcinuos“, – aiškina Č. Tallat-Kelpša.
Tikimasi, kad palikuonys, gimę iš vakcinuotų audinių, jau gims turėdami imunitetą COVID-19. Kaip pasakoja Č. Tallat-Kelpša, ūkyje, kur pernai lapkritį buvo užfiksuotas koronaviruso protrūkis, vėliau gimusiems žvėreliams buvo atlikti antikūnų tyrimai. Paaiškėjo, kad jaunikliai turėjo antikūnų.
„Vadinasi, kad mamos, kurios sirgo kažkada, vaikams perdavė imunitetą“, – sako Č. Tallat-Kelpša.
Č. Tallat-Kelpša sako, kad dėl Lietuvos fermose kilusių COVID-19 protrūkių ūkininkai didelių nuostolių nepatyrė. Susidurta tik su didele baime, mat ta pačia liga gali užsikrėsti žmonės.
„Žinote, jei tai būtų tik žvėrelių liga, žmonėms tai rūpėtų tiek, kiek rūpi augintinis. Tada būtų ramiau, visokių tų ligų būna, ir mes susiduriame, būna ir netekčių. Nuostoliai nebuvo tiek dideli, kiek buvo didelės baimės. Atsimenate, kai buvo protrūkis visa Lietuva skambėjo nuo ryto iki vakaro“, – prisimena Č. Tallat-Kelpša.
Pašnekovas mano, kad didelę įtaką dėl baimių padarė Danijos pavyzdys, kur buvo paskelbta, kad koronavirusu nuo audinės užsikrėtė žmogus. Tuomet buvo nurodyta audines Danijoje užmigdyti.
Lietuvoje nuo gyvūno žmogus neužsikrėtė, o virusas į fermą pateko audinei užsikrėtus nuo žmogaus. Paaiškėjo, kad besimptome forma sergantys darbuotojai užkrėtė žvėrelius.
Kuriama vakcina audinėms, nes jų koncentracija ūkiuose didelė
Pirmoji vakcina nuo COVID-19 žmonėms Europoje buvo įregistruota pernai metų gale. Praėjus maždaug pusmečiui pasaulyje prakalbta apie vakcinas gyvūnams. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriaus, imunologijos laboratorijos vadovo Arūno Stankevičiaus, laikas, per kurį atsirado vakcinos gyvūnams, nėra nei per trumpas, nei per ilgas.
„Vakcinos sukūrimas nėra labai sudėtingas, bet jos įteisinimas, saugumo ir efektyvumo testavimas yra užtrunkantis procesas. Aišku, žmonėms buvo pirmiausia, o kadangi yra tokia ūkio šaka, kur koncentracija gyvūnų didelė, irgi yra poreikis vakcinos sukūrimui“, – tv3.lt komentuoja A. Stankevičius.
Kol kas suomių vakcina gyvūnams nėra užregistruota, ja su išimtimi bus leidžiama skiepyti gyvūnus šalies viduje.
„Tas buvo ir su žmonių vakcina. Iš pradžių buvo išimtis atsižvelgiant į šią situaciją, o vėliau įteisino visiškai, prieš keletą mėnesių buvo galutinai patvirtinta. Viskas čia yra normalu, reikia tik džiaugtis, juda biotechnologijos pramonė, moksliniai tyrimai ir neužmiršti gyvūnai“, – sako A. Stankevičius.
Kada Lietuvoje būtų galima pradėti vakcinuoti žvėrelius, priklausys nuo to, kada vakcina bus registruota ES. Šiuo metu vakcinos Lietuvoje nėra gaminamos, tad jas gauti, kaip ir vakcinas žmonėms, turėsime iš užsienio valstybių.
Ar šunims ir katėms galėtų tikti žmonių vakcina?
Žinoma, kad koronavirusais serga katės ir šunys. Katės, šunys, šeškai ir egzotiniai gyvūnai gali užsikrėsti COVID-19. Pasak A. Stankevičiaus, yra hipotezė, kad žmonėms naudojamos COVID-19 vakcinos galėtų tikti ir naminių gyvūnų vakcinacijai, tačiau tai įrodyti kol kas yra sudėtinga. Reikėtų atlikti daug tyrimų ir pateikti svarių įrodymų, tačiau atlikti tyrimų mokslininkai negali.
„Mokslinių tyrimų, kas vyksta augintinių – šunų, kačių – populiacijose, nėra. Žinau, kad yra tokie žvalgomieji tyrimai padaryti dėl antikūnų, bet išsamių tyrimų Lietuvoje nebuvo daryta. Nežinome, kas ten darosi. Pagrindinis klausimas yra finansavimas. Tokiems tyrimams reikia gauti finansavimą“, – sako A. Stankevičius.
Profesorius pasakoja, kad buvo siūlyta tirti į Lietuvos audinių fermas įsimetusį virusą, tačiau finansavimo mokslininkai tam negavo. Jo nuomone, šiuo metu kaip tik reikėtų kiek įmanoma plačiau išnagrinėti koronavirusą.
„Žmonių (viruso – aut. past.) tyrimai vyksta intensyviai, stebima, bet kas tarp gyvūnų vyksta – mes nežinome. Nežinome ne dėl to, kad nenorime žinoti, bet nežinome todėl, nes neskiriamas finansavimas. Aišku, yra negerai, nes tai yra zoonozė, tai yra pavojinga ir žmonėms, ir gyvūnams. Vien tik koncentruoti tyrimus į žmonių populiaciją nepakanka, reikia žinoti ir kas darosi su gyvūnais.
Tai liečia ir audines, šunis, kates. Gyvūnai artimai bendrauja su savo šeimininkais, kurie gali sirgti ir užkrėsti. Nemanau, kad čia būtų kažkoks rezervuaras, kad gyvūnas tiesiogiai užkrėstų žmogų, bet reikalinga informacija ir objektyvūs moksliniai tyrimai, kas darosi su šita infekcija ir gyvūnų populiacija“, – sako A. Stankevičius.
Kol kas profesorius sako neturintis duomenų, kad katės ar šunys užsienyje būtų pradėti vakcinuoti. Kaip pabrėžia A. Stankevičius, reikia atlikti papildomus tyrimus. Jie padėtų išsiaiškinti, ar vakcinacija augintiniams yra reikalinga, o jei taip, kokia vakcina.
Gali užsikrėsti ir šunys, ir katės
Profesorius A. Stankevičius kiek anksčiau tv3.lt yra pasakojęs, kad atvejai, kai gyvūnai COVID-19 užsikrečia nuo savo šeimininkų, yra žinomi. Tiesa, ne Lietuvoje, o užsienyje.
„Tai yra ne spėjimai, o rimti faktai, surinkta nemažai duomenų. Kada žmogus dėl artimo kontakto su savo augintiniu užkrečia katę ar šunį, yra labai reti atvejai. Jeigu mes turime virš 50 mln. sergančių pasaulyje, tai registruota tokių atvejų, kada gyvūnas užsikrėstų nuo žmogaus, yra keli šimtai“, – pasakojo A. Stankevičius.
Profesorius spėjo, kad tokie atvejai gali būti gana reti dėl to, kad šunys, katės ir kiaulės turi savų koronavirusų, tad turi ir savotišką imunitetą COVID-19.
„Gyvūnai turi savo koronavirusų, prieš kuriuos susidaro antikūnai. Antikūnai gali kryžmiškai apsaugoti ir nuo kitų koronavirusų. Tai tyrimais dar nėra gerai išaiškinta, yra dar daugiau hipotezių, bet kad kryžminis imunitetas kažkiek veikia ir apsaugo naminius gyvūnus nuo žmogaus koronaviruso, tai faktas. Yra labai daug sergančių žmonių, bet yra labai nedaug gyvūnų“, – teigė LSMU profesorius.
Profesorius A. Stankevičius sako, kad šunims, katėms ir kiaulėms koronavirusai sukelia truputį kitokius požymius. Kiaulėms koronavirusinės infekcijos sukelia viduriavimą ir gali būti pavojingos nebent dideliuose kiaulynuose. Kiaulių koronavirusai, profesoriaus teigimu, žmonėms nėra pavojingi.
Koronavirusų turi ir šunys. Jie, beje, šunims irgi nėra labai pavojingi, grėsmę koronavirusai kelia tik mažiems šuniukams. Kaip pasakoja A. Stankevičius, koronaviruso požymiai šunims yra panašūs į kitų infekcijų sukeliamus negalavimus – sukelia viduriavimą. Dėl to gali būti sunku atskirti, ar tai yra koronavirusas, ar tiesiog apsinuodijimas maistu ar kita infekcija.
Tačiau katėms koronavirusai yra pavojingesni. Kačių koronavirusas pasireiškia viduriavimu, apetito stoka ir nuslopintu katės elgesiu, bet gali sukelti komplikacijų, kurios, profesoriaus teigimu, neretai baigiasi net gyvūno mirtimi. 10 proc. koronavirusu susirgusių kačių išsivysto infekcinis peritonitas.
„Truputį pakitęs koronavirusas užkrečia įvairias kraujo ląsteles: kraujo leukocitus, monocitus, limfocitus ir yra išnešiojamas po visą organizmą. Į tam tikrą kūno vietą, kaip pilvo ertmę, inkstus, smegenis patekęs virusas sukelia daugybinius uždegimus. Būna sunki ligos eiga ir dažniausiai baigiasi nugaišimu. Ryškiausias peritonito požymis yra pilvaplėvės uždegimas su skysčių kaupimusi pilvo ertmėje“, – pasakoja profesorius.
Koronavirusai tarp gyvūnų plinta fekaliniu-oraliniu būdu.
Suomijoje nuo COVID-19 bus skiepijamos audinės
Suomijoje nuo COVID-19 bus skiepijamos kailinių žvėrelių fermose laikomos audinės, valdžiai laikinai sankcionavus eksperimentinę vakciną, penktadienį paskelbė šalies Maisto administracija.
Sąlyginis leidimas naudoti „galioja iki gruodžio pabaigos; iki to laiko pareiškėjas turi pateikti daugiau duomenų“, – sakė veterinarinę veiklą prižiūrinčios administracijos aukšto rango inspektorė Liisa Kaartinen.
Tokie sąlyginiai leidimai gali būti išduodami per pandemijas, kai nėra kitų vakcinų. Dėl kailio veisiamoms audinėms, kaip paaiškėjo, kyla itin didelė rizika užsikrėsti naujuoju koronavirusu.
„Parengėme maždaug pusę milijono (skiepų – aut. past.) dozių, kurių turėtų pakakti po du kartus paskiepyti visus šiuos gyvūnus“, – sakė Suomijos kailinių žvėrelių veisėjų asociacijos, sukūrusios vakciną drauge su Helsinkio universiteto mokslininkais, tyrimų direktorius Jussi Peura.
Klinikiniai bandymai dar neatlikti, todėl vakcinos negalima platinti komerciškai, ji turi būti naudojama laikantis griežtų procedūrų tūkstantyje Suomijos kailinių žvėrelių ūkių. Leidimas naudoti vakciną galioja tik Suomijoje, kur kol kas nefiksuota audinių COVID-19 atvejų, o tarp žmonių viruso plitimas yra vienas lėčiausių Europos Sąjungoje.
Veisėjų asociacija mano, kad jų vakcina yra pirmoji bloke, gavusi tokį leidimą. Kaimyninė Rusija kovo mėnesį paskelbė įregistravusi, kaip teigiama, pirmąją pasaulyje gyvūnų vakciną nuo COVID-19, anksčiau išbandytą su šunimis, katėmis, audinėmis ir lapėmis.
Audinės yra vieninteliai žinomi gyvūnai, galintys pademiniu koronavirusu užkrėsti žmones. Danijoje, kuri anksčiau buvo didžiausia audinių kailiukų eksportuotoja Europoje, šią industriją sužlugdė mutavęs koronavirusas, audinių fermose išplitęs pernai lapkritį. Dėl to šalyje buvo sunaikintos visos audinės – maždaug 15 mln. žvėrelių.
Vakcinaciją eskperimentine vakcina nuo COVID-19 gyvūnams pradėjo ir JAV. Nuo COVID-19 yra paskiepyta dalis kai kurių zoologijos sodų gyvūnų.
Rusija dar gegužę paskelbė užregistravusi vakciną nuo COVID-19, skirtą gyvūnams. Šalis taip pat skelbėsi jau pradėjusi nuo COVID-19 vakcinuoti gyvūnus.
