„Ar kažkas vyksta, kad galėtume įtarti, (kad tariamasi – ELTA) už mūsų nugarų apie Europą ir Baltijos valstybes? Tokių ženklų mes neturime. O aš instituciškai ir asmeniškai jaučiu didelę pareigą užuosti bet kokius tokius dalykus“, – žurnalistams pirmadienį sakė K. Budrys.
Pasak jo, saugumo problemas sprendžiantys NATO partneriai po vykusių pasitarimų visada pasidalina svarbiausiomis, su Lietuva susijusiomis žinutėmis.
„Partneriai dalinasi pagrindinėmis žinutėmis, kas (susitikimuose – ELTA) buvo kalbėta. Tas pats yra su Europos lyderiais, tas pats yra su JAV, kai klausimais yra susiję su mumis“, – teigė K. Budrys.
Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, reikia suprasti, kad Baltijos valstybių saugumas yra neatsiejamas nuo visos Europos saugumo.
„Puikiai suprantame, kad Baltijos šalių paklibinimas yra Europos saugumui pabaiga. Tai pabaiga Europos geopolitiškumui. Tai daug kam pabaiga“, – sakė ministras.
ELTA primena, kad sekmadienį Ukrainos sąjungininkės susirinkusios į Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio sušauktą viršūnių susitikimą dar kartą pareiškė paramą Volodymyrui Zelenskiui.
Savo ruožtu K. Starmeris pristatė keturis žingsnius, dėl kurių sutarta lyderių susitikime. Nuspręsta tęsti karinės pagalbos teikimą Ukrainai ir didinti ekonominį spaudimą Rusijai, taip pat pabrėžta, jog reikia siekti ilgalaikės taikos, užtikrinančios Ukrainos suverenitetą ir saugumą, o Kyjivas – turi sėdėti prie taikos derybų stalo. Tarp žingsnių – ir įsipareigojimas siekti atgrasyti Rusiją nuo bet kokios būsimos invazijos į Ukrainą. Galiausiai – sutarta sudaryti „norinčiųjų koaliciją“, kuri gins Ukrainą ir užtikrins taikos palaikymą šalyje.
Grįždamas iš Londono, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija nori pasiūlyti Rusijai paskelbti dalines mėnesio trukmės paliaubas. Jo teigimu, tokios paliaubos galiotų „ore ir jūroje“, tačiau neapimtų sausumos fronto.
„Problema ta, kad būtų labai sunku patikrinti, ar jų laikomasi, atsižvelgiant į fronto linijos dydį“, – tvirtino jis, pridurdamas, kad taikdariai Ukrainoje būtų dislokuojami vėliau.
E. Macronas taip pat pasiūlė Europos valstybėms padidinti išlaidas gynybai iki 3–3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), taip atsižvelgdamos į kintančius Vašingtono prioritetus ir Rusijos militarizaciją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
