Anot jo, teigiama tai, kad biudžeto išlaidose pateikti kompromisiniai variantai, nebus perteklinių išlaidavimų.
„Teigiami dalykai tai, kad planuojamas šiek tiek mažesnis išlaidų augimas nei pajamų augimas, turint omeny, kad prognozės gali būti mažesnės nei šiuo metu dauguma institucijų prognozuoja dėl tebesitęsiančio neapibrėžtumo pasaulio rinkoje. Išauga galimybės, kad net ir tuo atveju jei, ekonomikos augimas bus lėtesnis, pavyks labai smarkiai nenukrypti į neigiamą pusę, deficitas neišaugs, visgi prioritetas yra rezervų kaupimas“, – sakė ekonomistas.
„Kadangi turime ne tokius ambicingus planus, kokie galėjo būti kalbant apie išlaidų pusę, bendra grėsmė, kad labai nukrypsime į neigiamą pusę“, – pridūrė jis.
Tačiau, pasak Ž. Maurico, kai kurie nauji mokesčiai – prekybos centrų apyvartos, automobilių taršos, nekilnojamojo turto, bankų turto – gali būti nepriimti, todėl ir iš jų suplanuotų pajamų nebus.
„Dabar nėra pats tinkamiausias metas gąsdinti visuomenę apie naujų mokesčių įvedimą. Jeigu mokesčiai bus prastumti buldozeriu, tai iš karto sąsają kels su naktine mokesčių reforma, kurią turėjome, ir rezultatas gali būti ne tik kad ne toks, kokio tikisi, bet netgi priešingas. Gali sumažėti ganėtinai ženkliai vartojimas, išsigąs vartotojai ir tų mokesčių bus surinkta mažiau netgi pakėlus mokesčių tarifą ir įvedus naują mokestį“, – sakė Ž. Mauricas.
Pasak jo, nerimą kelia ir tai, kad viešojo sektoriaus – švietimo ir sveikatos – reformos vyksta labai lėtai, ir šioms sritims skiriamas didelis finansavimas naudojamas neefektyviai.
„Ne kartą jau buvo išryškinti pagrindiniai iššūkiai viešojo sektoriaus, kad finansavimas nėra mažas. (...) Bet esmė ta, kad vidutinis darbo užmokestis švietimo ir sveikatos sektoriuje, palyginti su šalies vidutiniu, yra mažesnis, kas rodo, kad mūsų sistemos labai neefektyvios“, – sakė ekonomistas.
Vyriausybė trečiadienį pritarė 2020 metų valstybės biudžeto projektui. Planuojama, kad jo pajamos didės 9 proc. (956 mln. eurų) iki 11,545 mlrd. eurų, išlaidos – 8 proc. (940 mln. eurų) iki 12,646 mlrd. eurų.
Projektas parengtas numatant, kad valdžios sektoriaus finansų perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
