„Skaičiau, jog Gabrielius yra vienas iš kandidatų. Žinau jį – jis yra principų žmogus. Jis ne tik lietuvis, bet ir pusiau ukrainietis – turiu omenyje, politine prasme. Bet, svarbiausia, jis yra europietis“, – išskirtiniame interviu laidoje „ELTA zoomas“ sakė D. Kuleba.
„Gabrielius Landsbergis yra tiesioginis mano kolega, todėl jį žinau geriau nei bet ką kitą. Tai, ką Lietuva nuspręs deleguoti, bus nepriklausomas sprendimas, bet mes viliamės, jog toks žmogus gaus stiprų mandatą“, – sakė jis.
D. Kulebos teigimu, Ukrainos atžvilgiu svarbiausios yra vyriausiojo įgaliotinio užsienio politikai bei plėtros komisaro pozicijos. Tad Kyjivas sveikina ir sprendimą nominuoti Estijos premjerę Kają Kallas į vieną iš šių postų.
„Estijos premjerės nominavimas vyriausiąja įgaliotine rodo proveržį – ypatingai iš rytų kylančių grėsmių kontekste. Manau, tai rodo, kad Europa turi ambiciją susidurti su šiuo iššūkiu tvirtai. Mano manymu, prieš tris metus būtų buvę sunku įsivaizduoti, jog buvusios Sovietų Sąjungos atstovas galėtų tapti vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio politikai. Faktas, kad tai vyksta, rodo viena – Europos Sąjunga nesislepia, nemėgina tapti švelnesnė Rusijos grėsmės atžvilgiu. Priešingai – ji yra pasirengusi šiam iššūkiui tvirtai, drąsiai, su principinėmis nuostatomis“, – kalbėjo ministras.
Tiesa, jis pripažino, jog Estijos ministrei pirmininkei užėmus šias aukštas pareigas, tikimybė, jog plėtros komisaro portfelis teks to paties regiono politikui, mažėja.
„Spėju, jog tikriausiai bus sunkiau to paties regiono žmogui gauti ir plėtros komisaro postą. Bet, vėlgi, stiprus atstovavimas, stiprūs portfeliai, tenkantys mūsų artimiausiems draugams ir kaimynams, būtų labiau nei laukiama“, – teigė D. Kuleba.
Nepaisant to, Ukrainos užsienio reikalų ministras tikisi, kad Lietuvos atstovui EK teks svarus portfelis, o dirbant Briuselyje bus skiriama dėmesys ir Kyjivo interesams.
„Jūs Lietuvoje turite ypač stiprių kandidatų. Todėl viliamės, kad nepaisant to, kokį atstovą nominuosite, jis sulauks gero komisijos mandato ir dirbs Europai, kartu skiriant dėmesį Ukrainos interesams ir būsimai Ukrainos narystei Europos Sąjungoje“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad Lietuvoja jau kurį laiką tęsiasi diskusijos dėl Lietuvos kandidato į EK. Kol kas neoficialiai kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Kaip vieną realiausių kandidatų jį įvardijo ir įtakingas leidinys „Politico“.
Tačiau nei ministras, nei premjerė Ingrida Šimonytė, kuri ir pateiks Lietuvos atstovo kandidatūrą, tokios intencijos aiškiai bei viešai neišsakė.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį šioms pareigoms eiti.
Ministro galimybėmis tapti eurokomisaru abejojama ir Seime. Tiek opozicijai priklausantys parlamentarai, tiek dalis valdančiųjų viešai yra pasakę, kad tokiai kandidatūrai nepritartų.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
