Nors tikslios jų dislokavimo vietos nėra viešai prieinamos, šios pajėgos greičiausiai dalyvaus numatomose kontrpuolimo operacijose atsiimant Rusijos okupuotas Ukrainos žemes.
Ukrainos kariuomenėje šturmo brigadas tradiciškai sudaro esami ir buvę kariškiai ir teisėsaugos pareigūnai, nes savanoriai gali pasirinkti, kuriame skyriuje jie pageidauja tarnauti: Nacionalinėje gvardijoje, Valstybės sienos tarnyboje ar Nacionalinėje policijoje.
Iš viso Nacionalinė gvardija dislokuoja šešias brigadas, o Nacionalinė policija ir Valstybės sienos tarnyba – po vieną. Visų pirma, šiuos savanorius sudaro tie, kurie patirties įgijo karinės kampanijos Donbase metu 2014–2015 m., taip pat tie, kurie jau kovojo prieš Rusijos reinvaziją 2022 m. kovo 11 d., į šiuos padalinius gauta beveik 28 000 paraiškų.
Puolimo gvardija bus aprūpinta modernia ginkluote, kurią neseniai suteikė Vakarai ir kiti tarptautiniai donorai, įskaitant šarvuotus transporterius, tankus ir sunkiąją artileriją. Ši įranga padės Ukrainos pajėgoms atlikti įvairias užduotis: puolimą, išminavimą ir teritorijos išlaisvinimą.
Pastaruoju metu Kijevui teikiama karinė pagalba apima prancūziškas savaeiges haubicas CAESAR; Itališkos Melara Mod haubicos nuo šeštojo dešimtmečio; JAV HIMARS sistemos ir jų čekiški RM-70 „kolegos“, slapyvardžiu „Vampyras“; Suomijos 120 KRH 92 sunkieji minosvaidžiai; Švedijos priešlėktuviniai pabūklai Bofors L70 nuo 1940-ųjų pabaigos; Didžiosios Britanijos fronto linijos Spartan „šarvuoti taksi“; Vokiečių priešlėktuviniai tankai Gepard, taip pat upės koviniai patruliniai kateriai; ir Kroatijos DOK-ING MV-4 ir MV-10 išminavimo kompleksai.
2023 m. kovo pradžioje Vakarų sąjungininkai taip pat paskelbė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms bus pristatyta iki 14 britų tankų Challenger 2, daugiau nei 60 M2 pėstininkų kovos mašinų Bradley ir mažiausiai 100 tankų Leopard 1A5 ir Leopard 2A6.
Be to, Slovakija neseniai Kijevui perdavė pirmuosius keturis sovietų naikintuvus MiG-29, o likusieji devyni turėtų atvykti artimiausiomis savaitėmis. Pasak Ukrainos vyriausiojo žvalgybos direktorato viršininko Kyrylo Budanovo, tokios priemonės vykdomos vykstant aktyviems karo veiksmams aplink Bakhmutą ir Donbase, kurie nulems tolimesnę karo eigą.
Budanovas teigia, kad ateinantys trys mėnesiai bus lemiami, nes kai kurios žiniasklaidos priemonės praneša, kad šiuo metu Ukrainos žemėje yra daugiau nei 320 000 Rusijos karių, o tai yra dvigubai daugiau, nei Maskva panaudojo per savo plataus masto invaziją praėjusiais metais.
Čekijos prezidento Petro Pavelo teigimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi tik vieną galimybę sėkmingai surengti kontrpuolimą dėl Vakarų karinės pagalbos ribotumo ir Ukrainos darbo jėgos trūkumo. Be to, kai kurie JAV politikos formuotojai išreiškė susirūpinimą dėl tolesnės karinės pagalbos Kijevui, o daugelis Kongreso narių nepritaria „tuščiam čekiui“ Ukrainai.
Be to, Rusijoje daugėja privačių karinių kompanijų pavyzdžiui Wagner Group, Redut, Patriot ir Slavonic Corps, ir šios pajėgos vis dažniau naudojamos bandant nutraukti Ukrainos gynybines linijas netoli Bachmuto, Avdiivkos, Marynkos ir Vuhledaro.
Galutinis jų tikslas – pasiekti Donecko ir Luhansko sričių sienas, nes Putinas davė įsakymą iki 2023 m. kovo pabaigos užgrobti visą Donbasą. Nepaisant to, Rusijos ginkluotosioms pajėgoms trūksta karių, labai trūksta lengvųjų pėstininkų, kovos mašinų, įrangos ir kitų reikalingų dalykų. Savo ruožtu, be tankų, orlaivių, sunkiosios artilerijos ir 152 bei 155 milimetrų sviedinių, Ukrainos armijai reikia daugiau lengvųjų 60 mm kalibro minosvaidžių, taip pat daugiau 30 ir 40 granatsvaidžių – automatinių ir rankinių, prieštankinių granatsvaidžių ir termobarinių granatsvaidžių.
O Rusijos gynybos ministerija ir Wagnerio rėmėjas Jevgenijus Prigožinas artėja prie rimto susidūrimo, nes Priogžinas apkaltino Rusijos vadovus bandymais likviduoti Wagnerio pajėgas, nesuteikiant jiems gyvybiškai svarbios amunicijos, sviedinių ir kitos ginkluotės.
Toks konfliktas gali rimtai pakenkti Kremliaus paskelbtam pavasario puolimui ir sukelti didelių nuostolių – panašių, kokie neseniai buvo pastebėti aplink Vuhledarą, kur rusai neteko mažiausiai 130 šarvuočių ir daug karių vos per kelias dienas trukusias kovas.
Ukrainos gynybos pajėgų spaudos sekretorius Oleksijus Dmitraškovskis pareiškė, kad vien Vuhledaro kryptimi kasdien žūva nuo 150 iki 300 Rusijos jūrų pėstininkų, o 36 tankai sunaikinami tik per savaitę.
Kol Maskva bando „susisteminti“ samdinius, kad šie nesipriešintų Rusijos gynybos ministerijai, balansuodama tarp dešimčių karo vadų, Kijevas naudoja šį laikotarpį, kad sustiprintų papildomas puolimo brigadas su patyrusiais kovotojais ir atvykstančia modernia ginkluote iš Vakarų.
Siekdamas įvaldyti visą šią vakarietišką įrangą, Kijevas pradėjo precedento neturinčią armijos šaukimo kampaniją, o Ukrainos visuomenė priėmė kvietimą. Neseniai organizuotos šturmo brigados, aprūpintos modernia įranga ir vakarietiškais standartizuotais mokymais, yra aktyvaus pasirengimo artėjančiam plataus masto Ukrainos kontrpuolimui, kuris numatytas šį pavasarį, įrodymas.
Ir vis didėja viltis, kad šis konkretus kontrpuolimas gali pranokti praėjusių metų kontrpuolimo rezultatus, kai Ukrainos pajėgos išlaisvino 6000 kvadratinių kilometrų Rusijos okupuotos teritorijos.
