Preliminarūs duomenys rodo, kad kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 70–80 proc. vaisių ir uogų derliaus, o vietomis nuostoliai siekia ir iki 100 proc. Ūkiams, nukentėjusiems nuo šalnų, valstybė skirs finansinę paramą, o Valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimas sudarys palankesnes sąlygas derybose su Europos Komisija dėl galimybės kompensuoti patirtus nuostolius.
Apie ūkininkus palietusią stichiją TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
Kaip toliau viskas vyks ir dėliosis Vyriausybei paskelbus ekstremalią padėtį?
I. Hofmanas: Taip, tai visa eilė veiksmų, pradedant nuo to, kad žalos turės būti vertintos savivaldybėse konkrečiai kiekvieno ūkio, tada birželio mėnesį tikiuosi turėsime bendrą situaciją, kokia yra žala. Na, ir tas situacijos paskelbimas leis ūkiams, žemdirbiams, patyrusiems žalą, atleis juos nuo tam tikrų jų įsipareigojimų, nacionalinių įsipareigojimų, nuo įsipareigojimų kreditoriams, bankams, atsiras lankstumas. Taip pat mums suteiks galimybę toliau kalbėti su Europos Komisija dėl kompensavimo iš ES krizių fondo. Na, ir be abejo atsiranda kelias pasinaudoti ir mūsų Nacionalinio krizių fondo lėšomis.
O apie kokią žalą eina kalba? Kokia tai galėtų būti vertė, už kurią žala padaryta?
I. Hofmanas: Tai pirmiausia didžiausia žala yra padaryta mūsų sodams ir uogynams. Kažkiek galbūt daržovių augalams. Na, ir dabar kalbėti apie žalos dydį yra sudėtinga, bet panašu, kad šitiems sektoriams, kuriuos aš paminėjau – sodams, uogynams padaryta žala yra nuo 70 iki 80 procentų, o vietomis gali siekti ir 100 procentų. Kodėl dar yra anksti kalbėti apie žalą, nes dar nėra visiškai pasibaigęs žydėjimo ciklas. Kai jis visiškai pasibaigs, savivaldybės įvertins žalą, tada mes turėsim bendrą žalos masto vaizdą.
O koks yra tas kompensavimo mechanizmas? Jūs jau užsiminėte, kad savivaldybės įvertins, bet kaip tai vyksta, kad žmonės žinotų ir ar visi galės pretenduoti į tą kompensaciją?
I. Hofmanas: Ūkiai, kurie patyrė žalą, jeigu bus skirtos kompensacijos, tai jie turi pilną teisę jas ir gauti.
Kaip bus tai įvertinta yra įvairių būdų, įvairių metodų, bet vienas iš metodų, kurį mes dabar, pavyzdžiui, taikom, taisykles nesenai parengėm ir jau artėjam prie patvirtinimo už 2024 metais serbentynams patirtą žalą, tai iš penkių metų imami trys metai, įvertinamos ūkio pajamos ir įvertinus ūkio pajamas individualiai kiekvienam ūkiui pagal tai yra kompensuojama patirta žala.
Vaisių ir daržovių kaina išaugs
Šią savaitę kreipėtės į Europos Komisiją, prašydami suteikti išskirtinę pagalbą iš ES žemės ūkio rezervo. Tai kokia tikimybė, kad ūkininkai gaus tą paramą?
I. Hofmanas: Patikslinsiu, šiek tiek net praeitą savaitę raštu kreipėmės į EK, o šią savaitę apie tai kalbėjau ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje. Na, tai dar anksti kalbėti apie tai, ar mes gausime apskritai ar negausime, bet tikimybė, kada mes paskelbiame ekstremalią situaciją nacionaliniu lygiu, juo labiau, kad pagal faktą tikrai šalnos buvo, žala akivaizdi, tai ji yra nemaža, kad mes gausime. Juo labiau, jeigu pažiūrėti į mūsų kaimynus lenkus, kurie 2024 metais turėjo panašią situaciją ir patyrė žalas, jiems buvo kompensuota. Jie gavo iš ES fondo, Lenkijai buvo kompensuota, tai tikimės gauti ir mes.
Kaip tai atsilieps bendrai kainoms vaisių, daržovių ir net javų?
I. Hofmanas: Dabar dar sunku ir anksti prognozuoti, kiek tai galėtų paveikti kainas būtent vaisių, daržovių, kadangi vis tik ES rinka yra atvira. Lietuvos praradimai bendroje rinkoje gali turėti labai minimaliai įtakos. Tai reiktų matyti plačiau, platesnį vaizdą. Bet jeigu bendrijoje bus tokia situacija tendencinga, gal reiktų pasakyti, kad ir Vengrija nukentėjo nuo šalnų, Vokietija ir be abejo dar ir lenkai minėjo, kad jų rytinė dalis taip pat patyrė žalą. Tai tokiu atveju gali susidaryti tokia situacija, kad kainos galėtų būti ir didesnės.
Kodėl patys ūkininkai nesidraudžia? Nes kiekvienais metais girdime, kad nori kompensacijų už sausrą, už dar kažką, dabar už šalnas. Tai gal apsidraustų ir būtų saugiau jiems patiems?
I. Hofmanas: Apie tuos augalus, apie kuriuos mes kalbame: sodų augalai, uogos, šitiems sektoriams, šitiems augalams tokio draudimo paprasčiausiai rinkoje nėra. Be to, jie yra jautriausi, nes būtent jautriausiu periodu žydėjimo metu ir buvo šitos šalnos.
Kitos kultūros: pasėlių laukai, grūdinės kultūros, rapsai, kurie taip pat sureagavo į šalnas ir jiems žalą padarė, tai šitas kultūras galima apsidrausti. Valstybė kompensuoja dalį įmokų, tai tą ūkininkai turėtų ir padaryti. Mes kol kas apie kitų kultūrų žalas nekalbam, nes būtent čia jau yra sukurtas mechanizmas, draudimas, kuriuo ūkininkai gali naudotis, o valstybė dėl to ir kompensuoja įmokas, kad jie draustųsi.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
