Dėl situacijos sunerimę daržovių, uogų ir vaisių augintojai kreipėsi į savivaldybes ir ministeriją, prašydami ieškoti galimų pagalbos priemonių.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) neslepia, kad šalnų padariniai rimti, numatomas ženklus daržovių ir uogų derliaus mažėjimas, kuris gali paveikti ir kainas parduotuvėse.
„Atsižvelgiant į esamą situaciją Lietuvoje po šalnų, numatomas uogų ir daržovių derliaus mažėjimas. Produktų pasiūla ir kainos parduotuvėse, ypač vaisių ir uogų, labai priklausys nuo situacijos kaimyninėse valstybėse.
Esame bendroje ES rinkoje, produktai gali būti įvežami iš kitų šalių. Akivaizdu, kad dėl sumažėjusios pasiūlos lietuviškų produktų kainos gali šiek tiek augti“, – nurodė ministerija.
ŽŪM tikslių ūkiuose patirtų nuostolių įvardyti negali, nes laukia žinių iš savivaldybių, kurios teberenka informaciją apie pasėliams padarytą žalą.
Tačiau preliminariais ministerijos ir vietos savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 50–90 proc. derliaus priklausomai nuo žemės ūkio kultūros, o kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus.
Į tai atsižvelgdama Vyriausybė trečiadienio posėdyje nusprendė skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.
Be to, Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas kreipėsi į Europos Komisiją (EK) prašydamas imtis veiksmų, suteikiant išskirtinę pagalbą iš Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio rezervo nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams.
Taigi, ką tai reikš paprastam pirkėjui – ar teks plačiau atverti piniginę už lietuviškas gėrybes, o gal jų visai nebus?
Ūkininkai nepamena tokių šalnų
Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, „Žinių radijo“ laidoje kalbėjęs apie šalnų padarinius Lietuvoje, pažymėjo, kad šalnos šiemet prasidėjo dar balandžio pabaigoje ir buvo negailestingos.
Pasak jo, labiausiai nukentėjo uogynai, todėl kai kurių lietuviškų uogų šiemet galima nesitikėti.
„Vyšnių ir trešnių visai nebus, o obuolių labai didelis skaičius žiedų yra nušalęs. Visos ankstyvos veislės braškių ir šilauogių taip pat yra nušalusios, todėl tikimės, kad vėlesnės veislės kažkiek kompensuos visą žalą ir kažkiek derliaus turėsime“, – dalijosi M. Maciulevičius.
Vyras pastebėjo, kad net javai, kurie paprastai nuo šalnų nenukenčia, kai kuriuose ūkiuose yra nušalę.
„Matome tokią neeilinę situaciją, kad 3–4 savaitės šalnų padarė savo juodą darbą. Mus neramina tai, kas jau kalbama metai iš metų, kad šalnos vis ilgėja ir stiprėja. Dar prastesnė situacija yra dėl to, kad sodų ir uogynų net nedraudžia nuo tokių situacijų, taigi nėra būdo apsisaugoti“, – sakė sąjungos pirmininkas.
Tuo metu Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas pažymėjo, kad nepamena, kada Lietuvą kankino tokios šalnos, kaip šiemet.
„Tikrai yra nestandartinė situacija, nes kai buvo anksti labai šilta, viskas pabudo ir buvo pasiruošę gyvenimui, o tada įvyko staigus smūgis, kurio augalai visiškai nesitikėjo.
Pasakyti tikslią žalą sunku, bet ką tikrai žinome, kad ankstyvų bulvių nebus, smidrai nušalo, kopūstai apšalo, vėlyvos bulvės turėtų atsigauti, bet derlių imsime vėliau.
Ankstyvų morkų ar burokėlių taip pat neturėsime. Pirminiais skaičiavimais, obuolių liko tik apie 10 proc., kai kurių veislių visai neturėsime. Nuo to kenčia vartotojai, nes neturėsime to, ką esame įpratę turėti“, – dalijosi vyras.
M. Maciulevičius neslėpė, kad dėl neraminančios situacijos jau kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl ekstremalios situacijos paskelbimo.
„Tada būtų bent teoriniai šansai gauti iš Europos paramą“, – sakė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Žemės ūkio produktai – saugumo klausimas
P. Andriejavas pastebėjo, kad vartotojai greitai pripranta prie ankstyvų morkų ir bulvių, aukštos kokybės, išvaizdos, pomidorų ir agurkų visus metus, todėl, jei šito nebebus, daržovės turės būti importuojamos iš trečiųjų šalių. Vyras pabrėžia, kad tokiu atveju neaiški nei jų kokybė, nei auginimo būdai, todėl jie nebūtinai atitiks vartotojų poreikius.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas taip pat pastebėjo, kad problemos nepaisymas gali reikšti ne tik didesnes daržovių kainas, bet ir kai kurių iš jų stygių šalyje.
„Su kainomis yra du modeliai. Vienas modelis trumpalaikėj perspektyvoj kaina gali nepadidėti, o kažkas pasinaudos tuo, kad įeiti į rinką ir išstumti kažką kitą ir ilgalaikėje perspektyvoje kainas pakels. Antras scenarijus yra toks, kad tiesiog nebus tam tikrų daržovių“, – pasakojo vyras.
Pasak P. Andriejavo, žmonės nesuvokia, kad žemės ūkio produktai yra ir saugumo klausimas, kadangi kilus įvairioms nenumatytoms situacijoms, šalis turi turėti savo maisto grandinę, kad žmonės neliktų be maisto.
„Vartotojus reikia šviesti. Trumpoje perspektyvoje jie gal ir apsidžiaugs, gal pigiau nusipirks. Tačiau reikia suprasti, kad ekstremalių situacijų metu yra svarbu, kad šalis turėtų savo ūkių maistą. Pieno, mėsos, daržovių ir visą maisto grandinę. Jei to nebus, tai ekstremalioje situacijoje importas nepadės.
Negalime tos grandinės visiškai padaryti priklausomos nuo trečių šalių ar kaimynių. Kai prieš kelis metus į Jungtinę Karalystę importuojančios šalys nespėjo užauginti daržovių, tie žmonės net parduotuvėje negalėjo įsigyti, nes jų tiesiog nebuvo“, – dalijosi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas.
Ką keičia ekstremalios situacijos įvedimas?
M. Maciulevičius pabrėžė, kad ekstremalios situacijos įvedimas šalies mastu sumažina biurokratinę naštą ūkininkams, t. y. jiems nereikia įveikti tiek daug sudėtingų procedūrų norint pretenduoti į kompensacijas.
„Pradžiai reikia pradėti nuo biurokratinės naštos, kurios praktiškai neliktų. Dabar ūkininkai turi įvairius įsipareigojimus, pavyzdžiui, jie yra paėmę paramą ir įsipareigoję, kas užaugins derlių.
Tokiu atveju, kai to derliaus nelieka, reikia tai kažkaip įrodyti. Pagal dabar galiojančią tvarką, reikia kreiptis į pramonės ir amatų rūmus bei gauti force majeure tipo pažymą, o tuomet su ta pažyma įrodinėti nuostolius.
Kai įvesta ekstremali situacija, šių pažymų nereikia, užtenka pranešti, kad tokia situacija buvo“, – atkreipė dėmesį Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad nuo šių metų šalnų nukentėjo ir kaimyninė Lenkija, kuri šį klausimą kels Europos lygmeniu, kadangi tai padarė ir praėjusiais metais. Pasak M. Maciulevičiaus, svarbu prisijungti prie kaimynų ir prašyti pagalbos, nes kitu atveju, niekas jos nesuteiks.
„Kompensacijos turi būti, bet mes turime jų prašyti. Jos tikrai nebus labai didelės, bet bent už sėklas ar darbo dalį kompensuos“, – dalijosi vyras.
Tuo metu P. Andriejavas atkreipė dėmesį, kad lietuviams atrodo, kad ūkininkai nuolat skundžiasi ir prašo pinigų, tačiau pasak jo, į šią situaciją reikėtų pažvelgti kitaip.
„Nereikia priimti šių minčių taip, lyg mes tik prašome pinigų. Mes sakome, kad reikia pasinaudoti tuo, kas yra duodama visiems. Turiu mintyje įvairius fondus ir investicijas“, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas.
Kaip apsisaugoti ateityje?
M. Maciulevičius atkreipė dėmesį, kad kasmet klimato kaitos keliami stichiniai reiškiniai vis labiau siautėja, o ūkininkai susiduria ne tik su šalnomis, bet ir su liūtimis, sausra, kruša ir kt. stichijomis.
Pasak jo, reikia kuo greičiau ieškoti pagalbos mechanizmų, nes kitu atveju ūkininkams teks pasitraukti iš veiklos dėl per didelės rizikos.
„Ūkininkavimas tampa per daug rizikinga. Viską puikiai parodo tai, kad net draudimai nedraudžia kai kuriais atvejais. Todėl reikia ieškoti būdų.
Yra ir technologinių sprendimų, kurie padėtų ūkininkams prisitaikyti. Viską galima spręsti tik ieškant tam tikrųjų inovatyvių sprendimų, pasitelkiant tam tikras investicijas. Reikia ruoštis jau dabar, nes ateitis rodo vis ekstremalesnį klimatą“, – dalijosi vyras.
Tuo metu ŽŪM atkreipia dėmesį ir į augalų ar pasėlių draudimą, kuris yra labai svarbus siekiant valdyti ūkinės veiklos rizikas, sukeltas meteorologinių reiškinių.
„Draudžiantis nuo sausros ir iššalimo iš ES fondų kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.
Valstybės biudžeto lėšomis finansuojama iki 50 proc. draudimo įmokos sumos, kai augalai ir (arba) pasėliai draudžiami nuo krušos, audros, liūties, snygio, šalnos, ilgalaikio lietaus, sausringo laikotarpio ir kitų rizikų“, – nurodo ministerija
Visgi P. Andriejavas pažymėjo, kad dažniausia pagalbos priemone įvardijamas draudimas galioja ne visais atvejais, o su juo prisideda ir mokestinė našta.
„Grūdinės kultūros draudžiasi, bet ten daug įvairių išlygų. Daržams iki gegužės mėnesio už šalnas niekas nekompensuoja, o mes šalnas turėjome jau balandį.
Kitas momentas, kad draudimai yra brangūs ir atsiranda mokestinė našta, tiems, kurie draudžiasi. Iš vienos pusės ūkininkams kompensuoja draudimo išlaidas, iš kitos – atima. Taigi mes niekaip nerandame balanso nei mokestine, nei apsaugos prasmėmis“, – dalijosi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas.
Jis taip pat pritarė M. Maciulevičiui, kad ūkininkystę gali išgelbėti tik investicijos.
„Be investicijų nieko nebus. Tik investuodami ir modernizuodami ūkį mes jį apsaugosime. Ir tada mes būsime konkurencingi ir sugebėsime išlaikyti savo pozicijas rinkoje bendrai“, – pabrėžė P. Andriejavas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
