Kaip trečiadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), potencialios taršos zonoje atsidūrusių žmonių tyrimų duomenys – cheminių medžiagų koncentracijos organizmuose, sveikatos nusiskundimai ir lėtinės ligos – nesiskyrė nuo bendros Lietuvos populiacijos rodiklių.
Gauti cheminių medžiagų koncentracijos organizmuose rodikliai buvo labai panašūs arba mažesni palyginus su kitų šalių gyventojų ar ugniagesių-gelbėtojų analogiškais rodikliais.
„Atliktas tyrimas ir jo rezultatai yra labai svarbūs ir reikšmingi, nes tai pirmas epidemiologinis tyrimas, kurį atliekant nustatytos ir palygintos pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos atsitiktinai atrinktų Lietuvos gyventojų ir ugniagesių-gelbėtojų biologinėse terpėse – kraujyje, šlapime“, – teigia SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus patarėja Dalia Žukienė.
Anot jos, gaisrui būdingos cheminės medžiagos dėl plataus jų vartojimo pramonėje, buityje ir teršalų susidarymo net ir nesant gaisrui yra mūsų aplinkoje – žmonės šių medžiagų gauna su maistu, geriamuoju vandeniu ar įkvepiamu oru, tad svarbu žinoti, kiek šių medžiagų yra susikaupę žmonių organizmuose.
„Lietuvoje anksčiau biologinė stebėsena nebuvo vykdoma, tad nustatytų pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos Lietuvos gyventojų organizmuose nebuvo žinomos", – sakė D. Žukienė.
Gaisras padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo 2019 metų spalio 16 dieną ir truko ilgiau nei savaitę. Nelaimė sukėlė didelį visuomenės susirūpinimą, nes padangų degimo metu išsiskiria daugybė teršalų ir sunkiųjų metalų, tokių kaip arsenas, kadmis, nikelis, cinkas, gyvsidabris, chromas ir vanadis. Šių teršalų išmetimas į aplinką gali sukelti ūmų ir lėtinį pavojų šalia gaisro gyvenančių gyventojų sveikatai.
Siekiant įvertinti gaisro poveikį gyventojų sveikatai, 2020–2023 metais biomedicininį tyrimą atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Toksikologijos laboratorija ir Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras, bendradarbiaudami su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu bei Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru.
Tirta per 340 asmenų
Kaip skelbia ministerija, buvo tirti pavojingų medžiagų poveikį galimai patyrę Alytaus miesto ir rajono gyventojai, o gauti rezultatai palyginti su kitų, šio gaisro nepaveiktų, Lietuvos miestų ir rajonų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių) gyventojų rezultatais.
Gaisrą gesinusių ugniagesių-gelbėtojų rezultatai buvo palyginti su šio gaisro negesinusių ugniagesių-gelbėtojų bei kitų Lietuvos miestų ir rajonų gyventojų rezultatais. Iš viso tyrime dalyvavo 341 žmogus.
Gauti rezultatai parodė, kad 94–100 proc. tiriamųjų organizmuose gauti rezultatai labai panašūs arba mažesni palyginus su kitų šalių gyventojų ar ugniagesių rezultatais. Galima manyti, kad daugeliu atveju žemiau nustatymo ribos gauti rezultatai liudija apie mažą aplinkos taršą šiomis medžiagomis.
Metalų ir metaloidų – švino, gyvsidabrio, kadmio, arseno, chromo, cinko – koncentracijos tiriamųjų kraujyje ir šlapime reikšmingai nesiskyrė nei tarp Alytaus rajono bei miesto ir kitų Lietuvos tiriamųjų, nei tarp gaisrą įmonėje „Ekologistika“ gesinusių ir negesinusių ugniagesių-gelbėtojų, ir nėra susijusios su gaisro padariniais.
Anot SAM, nustatyti tiriamųjų ir ugniagesių-gelbėtojų sveikatos nusiskundimai ir lėtinės ligos yra dažnos tarp Lietuvos gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, ir nėra sietinos su gaisro padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ padariniais.
Tyrimo ataskaitoje pateiktos rekomendacijos valstybės institucijoms, įmonėms, kitoms suinteresuotoms organizacijoms – pagal kompetenciją organizuoti, rengti ir įgyvendinti taršos prevencijos ir mažinimo priemones, teikti rekomendacijas visuomenei. Tam kad cheminių medžiagų mūsų organizmuose nedaugėtų, visi kolektyviai ir asmeniškai turi prisidėti prie taršos mažinimo.
