„Dirbame sveikatos sektoriuje ir esame jo dalis. Matome sergančius vaikus bei tėvus, siekiame, kad šis skaičius būtų kuo mažesnis. Tyrimu siekėme išsiaiškinti, kaip žmonės jaučiasi, kokių ligų baiminasi, pagal kokius kriterijus renkasi gydymo įstaigą. Šį tyrimą atliekame jau ne vienerius metus, o tendencijos, deja, išlieka panašios – gerokai atsiliekame nuo ES vidurkio pagal skaičių žmonių, savo sveikatą vertinančių gerai arba labai gerai. Mums tai – ženklas, jog dar yra kur tobulėti“, – spaudos konferencijoje sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ direktorius Deividas Praspaliauskas.
Rečiausiai tikrinasi turintys aukštąjį išsilavinimą
Paaiškėjo, kad tik 44 proc. šalies gyventojų sveikatą vertina gerai arba labai gerai, o ES vidurkis siekia 68 proc. Beveik pusė tyrimo dalyvių nurodo, kad jų savijauta svyruoja tarp 7 ir 8 balų, o geriausiai jaučiasi 18–25 metų jaunuoliai. 56 metų ir vyresnių žmonių grupė savo sveikatai dažniausiai skyrė 6 balus ir mažiau.
Tyrimas rodo, kad net 38 proc. šalies gyventojų profilaktiškai tikrinasi sveikatą rečiau nei kartą per metus. 16 proc. tyrime dalyvavusiųjų teigia, visai nesitikrinantys sveikatos. Rečiausiai tai daro aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, specialistai, tarnautojai, techniniai darbuotojai. „Sveikatą dažniau tikrintis linkę kaimo vietovių gyventojai – 12 proc. jų teigia sveikatą besitikrinantys tris kartus per metus ir dažniau. Didžiuosiuose miestuose tokių žmonių skaičius siekia vos 6 proc.“, – sako Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Pas medikus, kai skausmas nepakeliamas
Lietuviai į gydytojus linkę kreiptis tik tada, kai jau nebegali kentėti skausmo. Dauguma tyrime dalyvavusių žmonių į medikus kreipiasi, kuomet skausmas 10 balų skalėje viršija 7 balus.
„Vyrauja keista nuomonė, jeigu tikrinsiesi dažniau, „atras ligą“, teks gerti vaistus, todėl vizitai atidėliojami. Visgi kaip tik svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą, paskirti tinkamą gydymą – tik tuomet bus galima kokybiškai gyventi“, – konferencijoje žiniasklaidai kalbėjo V. Augustinienė. Paaiškėjo, jog moterys skausmui pakantesnės – 37 proc. jų teigia, kad kreiptųsi į gydymo įstaigą, jeigu skausmo lygis siektų 7 ir daugiau balų.
„7 balai yra labai aukštas balas, signalizuojantis apie stipriai pažengusią ligą. Sunku pasakyti, kokios yra šios problemos priežastys, bet faktas, jog žmonės vengia gydymo įstaigų ir stengiasi atidėlioti susitikimus su medikais. Jie nenori kalbėti apie savo sveikatą, o jei jaučia tam tikrus simptomus, dažniausiai juos ignoruoja“, – pranešime spaudai pastebi šeimos gydytojas Vilius Rajeckas.
Didesnis prieinamumas
Anot abdominalinės chirurgijos gydytojo, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ Medicinos padalinio direktoriaus Simono Ūselio, kuo lengviau žmonėms bus prieinamos gydymo paslaugos, tuo greičiau galėsime užkirsti kelią įvairių ligų vystymuisi.
„Svarbiausia yra prieinamumas, diagnostika, ligų prevencija. Nereikia numoti ranka į atsiradusius naujus simptomus. Kai pacientai kreipiasi su dideliu skausmu, vadinasi, jau turime didelę bėdą“, – sako S. Ūselis.
Labiausiai bijoma vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų
Tyrimas atskleidė, jog šalies gyventojai labiausiai nerimauja dėl vėžinių susirgimų (57 proc.), širdies ir kraujagyslių ligų (49 proc.), sąnarių ir kitų judėjimą ribojančių ligų (36 proc.), demencijos (31 proc.) bei regos silpnėjimo (33 proc.).
„ES pirmaujame pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Antroje vietoje pagal mirštamumą – onkologinės ligos. Kai paklausėme žmonių, kokių ligų jie labiausiai bijo, būtent šios dvi ligos dažniausiai ir buvo įvardijamos. Nustebino, kad taip pat dažnai buvo paminimos sąnarių bei kitos judėjimą ribojančios ligos ir demencija – apie šias ligas Lietuvoje tikrai per mažai kalbame“, – tyrimo rezultatus komentavo D. Praspaliauskas.
Jaunesni žmonės bijo depresijos, vyresnieji – demencijos
Jauniausia tyrimo dalyvių grupė iš kitų išsiskiria nerimu dėl depresijos ir nervų ligų, taip pat –regos silpnėjimo. „Depresijos jaunimas baiminasi vis labiau ir pastebime, kad ši tendencija itin paaštrėjo po pandemijos, – sako D. Praspaliauskas. – Jei atrodė, kad ši liga kadaise buvo toli nuo mūsų, šiandien taip nebėra.“
Vyriausia apklaustųjų grupė, kuriems yra 56 metai ir daugiau, labiausiai baiminasi dėl širdies ir kraujagyslių ligų, demencijos.
„Žmonės įvardija vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas, bet apie diabetą nenori girdėti. Dauguma žmonių, ypač vyresnio amžiaus, serga antro tipo diabetu, jie nejaučia ryškių simptomų ir nesikreipia į gydytojus. Dažniausiai kreipiamasi jau tuomet, kai liga būna kaip reikiant pažengusi. Žmonės, kuriems virš 40, turi galimybę reguliariai pasitikrinti ir turėtų tai daryti, o šeimos gydytojai apie galimybes pasitikrinti galėtų pacientams dažniau priminti. Deja, jie negali to padaryti, nes žmonės pas gydytojus tiesiog nesilanko“, – sako V. Augustinienė.
Svarbiausia – galimybė greitai patekti pas gydytoją
„Renkantis medicinos įstaigą, svarbiausias kriterijus visiems apklaustiesiems – galimybė greitai patekti pas gydytoją. 58 proc. respondentų tai įvardijo kaip svarbiausią veiksnį. Galimybę greitai patekti pas gydytoją dažniau įvardija aukštesnio išsimokslinimo respondentai“, – sako D. Praspaliauskas.
Šalies gyventojams taip pat svarbu profesionalūs specialistai, galimybė vienoje įstaigoje rasti skirtingų sričių medikus bei atlikti įvairius tyrimus, svarbi ir moderni, inovatyvi diagnostikos įranga.
Mažiausiai svarbūs atrankos kriterijai – jauki, draugiška aplinka (5,6 proc.), gera įstaigos reputacija (5,4 proc.) ir priimtina kaina (4,6 proc.). Aukštąjį išsilavinimą turintiems svarbiausi kriterijai yra greitis, profesionalūs specialistai ir moderni įranga.
„50 proc. apklaustųjų sako, kad priimtinas laukimo pas gydytoją laikas yra daugiau nei savaitė. Supratome, kad savaitė yra tas tikslas, kurį, mano nuomone, sveikatos sistema turėtų sau kelti“, – sako D. Praspaliauskas.
Tyrimą bendrovės „Hila“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko 2023 m. rugsėjį. Apklausti 1013 respontendų.
eilės tokios, kad
