Kaunietė Irma pasakojo, kad jai, kaip ir daug jos likimo brolių ir seserų, po transplantavimo ir gydymo imunosupresiniais vaistais praėjus pirminiam skiepijimui pakankamai antikūnų nesusidarė.
„Apie 85 proc. tokių pacientų antikūnai nesusidarė. Todėl visų gydytojų rekomendacijos yra toliau saugotis taip pat, kaip ir griežto karantino metu – niekur neiti, vengti kontaktų, tad tą ir darome“, – guodėsi moteris.
Pacientų organizacijos primena, kad didžiausios rizikos pacientai, sergantys galutinės stadijos lėtine inkstų liga ir kuriems taikoma nuolatinė pakaitinė inkstų terapija, taip pat pacientai, kuriems atliktos organų transplantacijos, kaip prioritetinė gyventojų grupė, buvo skiepijami 2021 m. pradžioje.
Dėl vartojamų imunosupresinių vaistų ir dėl to sutrikusios imuninės sistemos 60–70 proc. transplantuotų pacientų antikūnai nesusidarė. Daliai dializuojamų pacientų antikūnai taip pat nesusidarė arba susidarė nepakankamas jų kiekis.
Kitose šalyse revakcinacija pasiteisina
Pašnekovė apgailestavo, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar nuo balandžio mėnesio vėluoja priimti sprendimus, o nepanaudotas vakcinas tiesiog tenka išmesti.
„Mes suprantame, kad vakcinų gamintojas dar nepateikė rekomendacijų, nes nėra iki galo atlikti tyrimai, vakciną reikėjo greitai sukurti, tačiau yra Prancūzijos pavyzdys, kurie jau bando trečia doze skiepyti tokius pacientus, kuriems nesusidarė antikūnai.
Ir jau yra revakcinavimo rezultatai, susidaro ženkli – apie 65 proc. apsauga. Dabar tą patį daro ir Izraelis. Mokslininkų atlikti tyrimai ir studijos jau eina į priekį ir matoma, kad pasiteisina trečia dozė“, – pasakojo ji.
Kreipėsi dar balandžio mėnesį
Irma teigė, kad jai kaip pacientei labai skaudu klausyti, kai skiepų dozės yra išpilamos, o sprendimas dėl minimų pacientų revakcinavimo vilkinamas priimti.
„Nors Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacija, Lietuvos inkstų fondas, asociacijos „Gyvastis“ ir „Kraujas“ bei Lietuvos hematologų draugija dėl to kreipėsi dar balandžio mėnesį, kartu su medikais teikėme pavyzdžius, ką daro kitos šalys. Ir nuo balandžio, kol dabar nepradėjome judinti šio reikalo, jokio atsakymo nebuvome gavę.
Suprantame, kad yra migrantų krizė, pandemijos valdymas, bet negalime susikoncentruoti į vieną sritį, o kitą apleisti. Sprendimai lėtinasi, vilkinasi, o mes sėdime uždaryti. Skaudu, kai mažiausiai kokius 700 vakcinų galėjo ir neišpilti“, – pastebėjo moteris.
Ministras pažadėjo pokyčius
Nuskambėjus Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos siūlymams, kad revakcinuojamos artimiausiu metu turėtų būti 5 grupės pacientų (sergantys onkohematologinėmis ligomis, gaunantys gydymą dėl onkohematologinių ligų, dializuojami pacientai, po organų transplantacijos, autoimuninėmis ligomis sergantys, kuriems taikoma stipri imunosupresinė terapija), ministras A. Dulkys pažadėjo sprendimus jau kitai savaitei.
„Sprendimas bus teigiamas, šiuo metu yra rengiami teisės aktai. Tikimės, kad visa procedūra truks ne ilgiau kaip iki kitos savaitės“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje tikino A. Dulkys.
Kaip nurodė ir SAM spaudos tarnybos atstovas Julijanas Gališanksis, nors šiuo metu galimybės skiepyti tam tikros grupės pacientų nėra, planuojami teisės aktų pakeitimai, kurie leistų skiepyti trečia doze pacientus, gaunančius imunosupresinį gydymą.
Dėl pažeidžiamiausių grupių revakcinacijos sprendimą jau yra priėmęs ir Izraelis, vienas pirmųjų pasaulyje pradėjęs vakcinaciją nuo koronaviruso. Šalyje daugėjant užsikrėtimo koronavirusu atvejų, praėjusią savaitę trečia „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos doze pradėti skiepyti pacientai su silpna imunine sistema.
Pirma doze vakar pasiskiepijo beveik 7 tūkst.
Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 11 tūkst. 355 žmonės: 6988 gavo pirmąją, o 4367 – antrąją skiepo doze, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 316 tūkst. 663 žmonės, abiem – 1 mln. 116 tūkst. 732.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,9 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,5 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,8 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 60,5 proc., 45–54 metų grupėje – 54,5 proc., 35–44 metų grupėje – 53 proc., 25–34 metų grupėje – 45,8 proc., 16–24 metų grupėje – 43,9 proc. gyventojų. 12–15 metų vaikų paskiepyta 11,6 procento.
Šios reikšmės per parą paaugo keliomis dešimtosiomis procentinio punkto.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 47,1 proc. žmonių – 0,2 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 338 tūkst. 755 skiepų dozių, iš jų sunaudota 2 mln. 433 tūkst. 395 dozės.
Nepanaudota šiuo metu beveik 905 tūkst. vakcinos dozių.
Didžiausias atvejų skaičius nuo birželio 11 d.
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 176 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios ligos naujų mirčių nefiksuota.
Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo birželio 11 dienos. Tuo tarpu naujų mirčių nenustatoma šeštą dieną iš eilės.
14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 39,3, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 1,4 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 280 tūkst. 93 žmonės.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4405 žmonės, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 8999 mirtys.
