Seimas antradienį rinkosi į neeilinę sesiją priimti įstatymų dėl išaugusios neteisėtos migracijos srautų užkardymo.
Už fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybą balsavo 80 Seimo narių, prieš – 2, 2 parlamentarai susilaikė.
Skvernelis: alternatyvos nėra
Įstatymą svarstęs Nacionalinio ir saugumo ir gynybos (NSGK) komitetas jam pritarė. Kaip teigė komiteto pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas, komitetas sutiko įtraukti Jurgio Razmos ir Eugenijaus Gentvilo pasiūlymą.
„Į nuostatą, kurią jie pasiūlė, kad Vyriausybė reguliariai, kartą per mėnesį teikia informaciją apie šio įstatymo įgyvendinimą Seimo NSGK, o kartą per ketvirtį teikia apibendrintą informaciją Lietuvos Respublikos Seimui. Svertų kontroliuoti turėsime daugiau“, – iš Seimo tribūnos teigė L. Kasčiūnas.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigė, kad kalbant apie tikslus, jie visiškai ir pilnai sutampa.
„Reikalinga turėti efektingą Sienos apsaugos infrastruktūrą, kuri galėtų tokiais atvejais gelbėti nuo kitų valstybių vykdomų neteisėtų veiksmų ir atitiktų tokio nekonvencinio bendravimo tarp valstybių sąlygas.
Nes esant tarp kaimyninių valstybių normaliems, įprastiems, tarptautine teise pagrįstiems santykiams, turbūt nereikėtų kalbėti nei apie griovių, nei apie tvorų, nei koncertinų statybą“, – tvirtino S. Skvernelis.
„Alternatyvos nėra“, – kalbėdamas apie fizinio barjero būtinybę, pabrėžė opozicijos lyderis.
Visgi jis pažymėjo, kad alternatyva yra teikiamam įstatymo projektui. S. Skvernelis teigė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas ne kartą kartojo, kad net ir šiandien, esant ekstremaliai situacijai, kuri yra dabar paskelbta, pradėti statybos procesą.
„Toks keistas įstatymo projektas, jis apauga įvairiausiais mitais, gandais ir atsiranda toks projektėlis, kuris neaišku kam ir kokiu tiklsu yra padaromas“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Darbietis Viktoas Fiodorovas iš Seimo tribūnos juokavo, kad nenustebtų, kad siena būtų pastatyta tuomet, kaip ir Nacionalinis stadionas Vilniuje.
„Tai yra – niekada“, – sakė V. Fiodorovas.
Bilotaitė: tai, kad neturime sienos 30 metų, yra nepateisinama
„Tai, kad mes 30 metų neturime tvirtos, patikimos sienos su Baltarusija, kuri visus šiuos dešimtmečius ir dabar tebėra valdoma diktatoriško Lukašenkos režimo, yra tikrai nesuprantama ir nepateisinama“, – iš Seimo tribūnos teikdama įstatymo projektą rytiniame posėdyje kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministerijos teikiamu pataisų paketu būtų priimtas naujas Fizinio barjero Lietuvos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimo įstatymas.
Juo sienos su Baltarusija statybos būtų pripažintos ypatingos valstybinės reikšmės projektu ir numatyta, kad fizinis barjeras turi būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais.
Įgaliojimai priimti sprendimus dėl tvoros statybų, tokius kaip nustatomas projekto užsakovas ir vykdytojas, jų funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vieta, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka ir t. t. būtų suteikiami Vyriausybei.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra patvirtinusi, kad tvorą statyti pavesta būtų vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.
Siekiant stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos „Concertina“ užtvarą ir pastatyti vielinę tvorą.
Pagal Valstybės sienos apsaugos siūlymą, 508 kilometrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.
VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.
„Mes mokame apginti Valstybę, tai ne kartą įrodėme. Apginkime ir šįkart. Mes nesilenkiame diktatoriui, nors tokių pasiūlymų tikrai pasigirsta nuolat, ir nesitaikstome su agresija prieš mūsų valstybės žmones. Mes atlaikėme iki šiol, atlaikysime ir toliau“, – teigė A. Bilotaitė.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis tikino, kad Viešųjų pirkimų įstatymas suteikia galimybę ekstremalios situacijos metu vykdyti supaprastintą pirkimo procesą. Pasak jo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas patvirtino, kad šiandien pat parašo sprendimu galima tvoros statybos procesą pradėti.
S. Skvernelis pažymėjo, kad valdančiųjų įstatymo projekte numatyta nuostata pirkimus vykdyti slaptai, skaidrumo visam procesui neprideda.
„Išimtis taikoma tik ekstremalios situacijos metu. Mes tikimės, darome viską, kad ši ekstremali situacija kaip galima greičiau pasibaigtų“, – tikino A. Bilotaitė.
Opozicijos atstovai taip pat ragino į projektą įrašyti konkrečią datą ir konkrečią projektui reikalingą sumą.
Tvorą tikisi pastatyti per metus
„Be fizinio barjero mes tikrai neturėsime efektyvios sienos apsaugos ir priėmus įstatymų projektus šį objektą, šį fizinį barjerą, būtų galima pastatyti per maksimaliai trumpą laiką, dvigubai greičiau, ir mes tikimės, kad tai pavyks padaryti per metus“, – prieš posėdį žurnalistams Seime sakė A. Bilotaitė.
Fiziniu barjeru laikomas valstybės sienos apsaugos infrastruktūros objektas ar tarpusavyje susiję objektai, sudaryti iš visumos statinių ir įrenginių, reikalingų užtikrinti valstybės sienos apsaugą, stebėjimą ir kontrolę.
Tokio projekto įgyvendinimas bus finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, finansavimui taip pat galės būti naudojamos Europos Sąjungos paramos ir kitų šaltinių lėšos. Įstatyme įtvirtinta, kad įgyvendinant projektą jo vykdytojas neturi gauti su projektu susijusių investicijų grąžos ir (ar) pelno.
Projekto įgyvendinimui reikalinga žemė galės būti paimama visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų; šiuo metu galiojančios valstybinės žemės nuomos ir (ar) panaudos sutartys galėtų būti nutraukiamos prieš terminą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Įstatyme įtvirtinta, kad su fizinio barjero projekto įgyvendinimu susijusių darbų vykdymui netaikomi:
1) Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai, susiję su visuomenės informavimu apie numatomą statinių projektavimą, projektinių pasiūlymų rengimu, visos apimties statinio projekto iki statybos pradžios parengimu, statinio projekto ekspertizės iki statybos pradžios atlikimu, statybą leidžiančio dokumento gavimu;
2) Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, susiję su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimu;
3) Miškų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir juose įgyvendinančiuose teisės aktuose bei kituose teisės aktuose nustatyti apribojimai, susiję su statinių statyba miško žemėje, miško kirtimu ir miško žemės pavertimu kitomis naudmenomis;
4) Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir juose įgyvendinančiuose teisės aktuose bei kituose teisės aktuose nustatyti apribojimai, susiję su statinių statyba, kilnojamųjų objektų ir įrenginių laikymu ir naudojimu, miškų ūkio darbų vykdymu neįšalus gruntui, važiavimu ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis;
5) Želdynų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir juose įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai gauti leidimą saugotinų želdinių kirtimui ir kompensuoti želdinių atkuriamąją vertę;
6) aktualių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, jeigu jie riboja fizinio barjero ir statinių ar įrenginių, susijusių su projekto įgyvendinimu, statybos, įrengimo galimybes.
Įstatymu Vyriausybė įpareigota užtikrinti tinkamą teisinių, finansinių ir organizacinių sąlygų įgyvendinimą, kad fizinis barjeras būtų įrengtas kiek įmanoma greičiau. Taip pat ji reguliariai, kartą per mėnesį teikia informaciją apie šio įstatymo įgyvendinimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, o kartą per ketvirtį teikia apibendrintą informaciją Seimui.
Įstatymas priimtas už balsavus 80, balsavus prieš dviem ir susilaikius taip pat dviem Seimo nariams.
