Premjeras S. Skvernelis sekmadienio vakarą pripažino, kad nepateko į antrąjį prezidento rinkimų turą.
„Jau šiandien turbūt nelabai“, – TV3 televizijai sakė S. Skvernelis, paklaustas, ar dar tikisi šiandien aplenkti antroje vietoje atsidūrusią Ingridą Šimonytę.
S. Skvernelis sako liksiantis aktyviu Seimo nariu „valstiečių“ frakcijoje, taip pat dar kartą patvirtino, kad atsistatydins iš premjero posto liepos 12-ąją.
„Lietuva be Vyriausybės nebus, bus šalies vadovas: vienas iš jų žada sukurti gerovės valstybę, kitas – susodinti ir tartis. Tai bus gera galimybė pademonstruoti lyderystę, suburti daugumą ir įgyvendinti tuos pažadus, kurie buvo žadėti žmonėms“, – apie savo oponentus, greičiausiai pateksiančius į antrą turą, kalbėjo jis.
Suskaičiavus duomenis 1523 apylinkėse iš 1972 prezidento rinkimuose pirmauja Gitanas Nausėda, antra – Ingrida Šimonytė.
Kalbėdamas apie po dviejų savaičių vyksiančius Europos Parlamento ir kitąmet – Seimo rinkimus, jis teigia, kad „valstiečiams“ „signalas yra labai aiškiai pasiųstas ir nereaguoti į jį, apsimesti, kad jo nėra, būtų politiškai nepriimtina“.
Galimas pralaimėjimo priežastis jis sako paliekantis vertinti politologams.
„Galbūt ir ta priežastis yra, kad mokesčių mažinimas, galimybė uždirbantiems žmonėms turėti daugiau vaiko, šeimos politikos skatinimas nėra priimtinas“, – svarstė jis.
S. Skvernelis teigė, kad „būtų gera galimybė grįžti“ prie idėjos organizuoti Seimo rinkimus pavasarį, kad naujoji Vyriausybė galėtų pati formuoti biudžetą, o ne paveldėti projektą iš buvusios valdžios.
Prieš vidurnaktį S. Skvernelio rinkimų štabe apsilankiusi I. Šimonytės štabo atstovė Monika Navickienė perdavė gėles ir sveikinimus Vytautui Bakui, strategavusiam S. Skvernelio kampaniją. V. Bakas linkėjo „sutelkti visuomenę ir atsiriboti nuo interesų“, kurie galėtų „sukelti regimybę, kad interesų grupės gali būti Prezidentūroje“.
Žurnalistams jis pabrėžė, kad S. Skvernelis, nepaisant pralaimėjimo, „iš šios kampanijos išėjo sustiprėjęs, padaręs dar vieną žingsnį į priekį“.
Prezidento rinkimuose skelbiami pirmieji rezultatai, proc. nuo dalyvavusių rinkėjų:
Prezidento rinkimų pirmajame ture dalyvavo 56,45 proc. rinkėjų, paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkėjų sąraše yra 2 mln. 472 tūkst. 405 piliečiai. Sekmadienį prie balsadėžių atėjo 45,7 proc. rinkėjų, dar 10,75 proc. balsavo iš anksto.
2014-aisiais per prezidento rinkimus pirmajame ture aktyvumas siekė 52 procentus. Dabartinės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės antroji kadencija baigiasi liepą.
Dėl didelio aktyvumo per išankstinį balsavimą rinkimų rezultatų šiemet bus sulaukta vėliau nei įprastai, pažymi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė.
„Šiais metais rezultatų skaičiavimas užtruks, yra labai daug išankstinio balsavimo vokų. Ir jei iš mažesnių balsavimo apylinkių rezultatus mes gausime anksčiau, tikėtina, iš tų rinkimų apylinkių, kur yra labai daug išankstinio balsavimo vokų, mes sulauksime rezultatų gerokai vėliau“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė VRK vadovė.
Sociologų apklausos rodo, kad nė vienas turbūt nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, todėl po dviejų savaičių turėtų vykti antrasis turas tarp dviejų geriausiai pasirodžiusių kandidatų.
Didesnį nei 50 proc. palaikymą savivaldybėse 22.20 val. turėjo:
Šalčininkų raj. – V. Tomaševskis (daugiau nei 70,38 proc.), jis pirmauja ir Vilniaus raj., Visagine.
G. Nausėda pirmauja: Alytaus raj., Biržų raj., Joniškio raj., Kazlų Rūdoje, Kupiškio raj., Lazdijų raj., Pagėgiuose, Panevėžio raj. Pasvalio raj., Raseinių raj., Rietave, Skuodo raj., Vilkaviškio raj., Zarasų raj.
S. Skvernelis pirmauja: Akmenės raj., Ignalinos raj., Kelmės raj., Pakruojo raj.
I. Šimonytė pirmauja: Anykščių raj.
Fiksuoti pažeidimai
Iš viso policija dėl galimų rinkimų tvarkos pažeidimų yra gavusi 44 pranešimus, iš jų 18 gauta išankstinio balsavimo metu.
Pasak policijos, daugiausiai gaunama pranešimų dėl neleistinos agitacijos, galimų papirkimų, įtartinų asmenų ar automobilių prie rinkiminių apylinkių, viešosios tvarkos pažeidimų. Nemaža dalis pranešimų nepasitvirtino.
Vyko du referendumai
Sekmadienį vyko prezidento rinkimai, tai – septintieji prezidento rinkimai Lietuvoje nuo 1990 metų. Kartu su prezidento rinkimais vyko ir du referendumai: dėl dvigubos pilietybės, taip pat dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.
Abu šie referendumai yra privalomi ir jei rinkėjai nutars teigiamai, Lietuvoje bus sumažintas Seimo narių skaičius ir įteisinta dviguba pilietybė piliečiams gyvenantiems europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiose valstybėse.
Referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo siūloma Konstitucijoje nustatyti 121 vietos parlamentą vietoje dabartinių 141. Kitame referendume siūloma išplėsti pilietybės institutą taip, kad Lietuvos pasą galėtų išsaugoti žmonės, gavę „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“.
Kas labiausia rūpi gyventojams
Prezidento rinkimus aprašančios tarptautinės naujienų agentūros teigia, kad naują šalies vadovą renkantiems lietuviams labiausiai rūpi socialinės nelygybės ir skurdo problemos.
Agentūra „Reuters“ atkreipia dėmesį, kad nuomonės apklausose pirmaujantys kandidatai žadėjo didinti valstybės išlaidas socialinėms reikmėms.
„Tai yra opus klausimas daugybei žmonių Lietuvoje: beveik trečdalis šalies gyventojų susiduria su skurdo ar socialinės atskirties rizika“, – rašoma „Reuters“ publikacijoje.
Naujienų agentūra „Agence France Presse“ (AFP) pabrėžia, kad atskirtis Lietuvoje išlieka didelė problema, nepaisant spartaus ekonomikos augimo ir algų kilimo.
„Lietuviai sekmadienį pradėjo balsuoti prezidento rinkimuose: įtemptoje kovoje daugiausia dėmesio skiriama pajamų nelygybės ir skurdo problemoms šioje Baltijos šalyje, galinčioje pasigirti vienu didžiausių ekonomikos augimo rodiklių euro zonoje“, – rašo AFP.
Amerikiečių agentūra „Bloomberg“ teigia, kad nelygybės problemą gerai iliustruoja dar gausiai paplitę lauko tualetai.
„Nors pragyvenimo standartai 2,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje po įstojimo į ES 2004 metais pašoko 50 proc., šimtai tūkstančių žmonių išvyko iš šalies dėl antros pagal dydį nelygybės bloke, o daugiau nei dešimtadalis gyventojų namuose neturi vandentiekio. Taigi, nenuostabu, kad šios Baltijos šalies prezidento rinkimų kampanijoje garsiausiai kalbama apie gyvenimo kokybę“, – rašo „Bloomberg“.
Pirmasis prezidento rinkimų turas ir du referendumai vyksta gegužės 12 d. Jei prireiks antrojo, jis bus rengiamas kartu su rinkimais į Europos Parlamentą – gegužės 26 d. Lietuvos prezidento kadencija – penkeri metai.
