Naujoji bankininkystės veiklos taisyklė, paskelbta penktadienio vakarą uždarius rinką, – tai naujausias Turkijos vyriausybės mėginimas atgaivinti liros kursą nedidinant pagrindinės palūkanų normos.
Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) spaudimas centriniam bankui, kad skolinimosi išlaidos būtų gerokai mažesnės už infliacijos lygį, sukėlė ekonominę krizę, dėl kurios liros kursas krito, o kainos šoko aukštyn.
R. T. Erdoganas laikosi netradicinio ekonominio požiūrio, kad aukštos palūkanų normos skatina infliaciją, o ne ją lėtina.
Šiuo metu, remiantis oficialiais duomenimis, metinis vartotojų kainų augimo tempas siekia 73,5 procento.
Nepriklausomi ekonomistai mano, kad šis skaičius gali būti beveik dvigubai didesnis.
Pirmadienio rytą JAV doleris atpigo iki 16,1 liros už vieną JAV dolerį, prieš kiek vėliau atsigaudamas iki 16,7 liros.
Prieš paskelbiant priemonę, JAV dolerio ir liros kursas siekė maždaug 17,4 liros už vieną JAV dolerį.
Praėjusių metų pradžioje kursas siekė 7,4 liros už vieną JAV dolerį, o 2020 metų sausį – 5,9 liros.
Realioji Turkijos palūkanų norma – minus 59,5 proc. – skatina vartotojus leisti pinigus, kol jie nepraranda vertės, o bankus – konvertuoti savo akcijas į dolerius ir eurus.
Naująja taisykle siekiama tai sustabdyti ribojant bankų turtą užsienyje.
Taisykle reikalaujama, kad bankai, turintys daugiau nei 15 mln. lirų (900 tūkst. JAV dolerių) užsienio valiuta (jei šis skaičius sudaro daugiau nei 10 proc. banko turto ar metinių pardavimų), parduotų turimus JAV dolerius ir eurus prieš išduodamas daugiau paskolų.
Bankų reguliavimo institucija sekmadienį patikslino, kad priemonė netaikoma fiziniams asmenims ar nepriklausomiems verslininkams.
