Su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi gyventoja Aušra pasakoja, kad apie galimybę „investuoti“ ji sužinojo naršydama internete, kur buvo paskelbta, jog neva žiūrint vaizdo įrašus „Tik Tok“ socialiniame tinkle galima užsidirbti.
„Įėjus į nuorodą, parašė žmogus, kad investavus 75 eurus, galiu uždirbti 19 000 eurų. Galvoju, čia nedaug, pabandysiu“, – dalinosi Aušra.
Sumokėjus pinigus, apgavikas, pasak Aušros, atsiuntė jai kiek pinigų laimėjo moteris.
„Po apmokėjimo jis man atsiuntė laimėtą sumą ir sąskaitą, kurią jis sakė turiu apmokėti kuo greičiau ir pinigai bus sąskaitoje“, – teigė ji.
Visgi sumokėjus sąskaitą, pasak Aušros, apgavikas atsiuntė dar vieną, o galiausiai iš moters iš viso buvo išviliota 2200 eurų.
„Negavus pinigų, jo užklausiau kur ano pinigai, prašiau grąžinti mano investuotus, bet jis sako, sumokėk dar 9000 eurų, laimėsi 38 000. Aš jam rašau, kad nieko nemokėsiu, noriu bent savo atgauti“, – teigė Aušra.
Visgi sukčius neatlyžo ir toliau moteriai grasino, kad, jei ji nesumokės, gyventoja praras visus savo pinigus.
Štai kaip atpažinti sukčius
Naujienų portalui tv3.lt Lietuvos banko (LB) komunikacijos skyriaus vyr. specialistas Giedrius Šniukas teigia, kad neretai su sukčiavimo atvejais gyventojai gali susidurti būtent socialiniuose tinkluose.
„Tai ir siūlymai „investuoti“ (įskaitant atvejus, kai pasitelkiami žinomi žmonės), tariami konkursai, tariami išpardavimai arba „sandėlių valymai“ (tik čia ir tik dabar ir tik Jums), mėginimas užmegzti pažintis ir pan.“, – pasakoja G. Šniukas.
Visgi jis pabrėžia, kad pagrindinis sukčių tikslas yra pavogti gyventojų pinigus. O to jie siekti gali įvairiais būdais.
„Siekti, kad juos pervestų pats žmogus (pavyzdžiui, investicinio ar romantinio sukčiavimo atveju), išgauti duomenis ir jais pasinaudojus tuštinti sąskaitą (duomenų vagystė). Dėl to svarbu neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, kadangi iš esmės tai yra raktas į jūsų pinigus“, – dalinasi LB atstovas.
G. Šniukas taip pat pažymi, kad jei pasiūlymas atrodo per gerai, tai indikuoja, joks jis yra apgaulingas.
„Jeigu fotoaparatas kainuoja 1000 eurų, o jį siūlo už 100 Eur, tai reiškia klastą. Neretai tokio pobūdžio skelbimuose rašoma, kad tai „sandėlio valymas“ prieš uždarymą, o pasidomėjus įmonės socialinių tinklų paskyra dažniausiai matoma, kad ji sukurtą prieš dieną ar kelias“, – aiškino G. Šniukas.
Tuo metu investicinio sukčiavimo atveju, reikėtų vengti pasiūlymų, žadančių greitą praturtėjimą ir rizikos nebuvimą.
O prieš investuojant pinigus, LB atstovas atkreipia dėmesį, kad reikėtų pasidomėti ar juos siūlo licencijuota įmonė ar brokeris, ar ji registruota Europos Sąjungoje ir turi teisę teikti paslaugas Lietuvoje.
„Tą galima lengvai patikrinti apsilankius Lietuvos banko ar Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) interneto svetainėse. Be to, neinvestuokite į produktus, kurių nesuprantate“, – nurodo G. Šniukas.
Priminė, ką daryti, susidūrus su sukčiais
LB atstovas taip pat primena, kad jei mobiliajame telefone iššoka pranešimas dėl apmokėjimo, kurio nepradėjote, jokiu būdu jo netvirtinkite ir kuo greičiau kreipkitės į savo banką ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją.
Jis priduria, kad visi Lietuvoje veikiantys bankai turi atskirą klientų liniją pranešimams apie sukčiavimus.
„Taip pat svarbu pagalvoti prieš spaudžiant nuorodas, įsitikinti, kad šaltinis patikimas – gali būti, kad nuspaudus nuorodą, suinstaliuosite virusą ir jo pagalba sukčiai užvaldys kompiuterį ar kitą įrenginį.
Vienas iš patarimų – prieš ką nors darant pasidomėti, ar tikrai įmonė (sukčiai dažnai naudojasi žinomais vardais) rengia konkursą. Pakanka suvesti keletą žodžių į naršyklės paieškos langelį, kad įsitikintumėte ar tai tikras dalykas, ar sukčių vilionės“, – pažymi G. Šniukas.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį iš žmonių išviliota 10,6 mln. Eur, o mėginta išvilioti beveik 30 mln. Eur.
„Statistika rodo, kad sukčiavimo mastas auga, tačiau Lietuvos institucijos telkiasi kovai su sukčiavimu, be to, nuo spalio 9 d. visoje Europoje pradėta teikti gavėjo tikrinimo paslauga siekiama užtikrinti, kad lėšos būtų pervedamos tam asmeniui arba įmonei, kuriam jos skirtos.
Ji padės išvengti sukčių vilionių ir atvejų, kai mokėtojas pinigus per klaidą perveda ne tam adresatui, kuriam ketina“, – teigia G. Šniukas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
