Pirmojoje energetikos politikos apžvalgoje Lietuvai organizacija pažymi, kad, nors vietinė atsinaujinančios energijos gamyba šalyje per pastaruosius dvejus metus beveik padvigubėjo, to neužtenka Lietuvai siekiant iki 2030-ųjų tapti grynąja elektros eksportuotoja.
Anot organizacijos, nors Lietuva atsisakė rusiško iškastinio kuro, gamtinių dujų, šiemet prisijungė prie kontinentinės Europos sinchroninės elektros zonos, taip tapdama energetiškai nepriklausoma, šaliai dar reikia mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, ypač – transporto sektoriuje.
Taip pat Lietuva raginama didinti investicijas į elektros tinklo lankstumą, efektyvesnę centralizuoto šildymo sistemą ir daugiabučių renovaciją, per lengvatas plėsti elektromobilumo tinklą.
TEA vertinimu, transporto sektorius Lietuvoje yra didžiausias pavojingų emisijų šaltinis, todėl jam reikalingos tikslingos politinės intervencijos, tarp jų – taršos mokesčio įvedimas.
Apie tai, ar turėsime visuotinį taršos mokestį automobiliams, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Tarptautinė energetikos agentūra Lietuvai siūlo pradėti taikyti visuotinį taršos mokestį automobiliams. Ką jūs į tai atsakytumėt, į tuos pasiūlymus, ir kokia ta situacija Lietuvoje?
P. Poderskis: Aš iš esmės būčiau linkęs palaikyti tokį mokestį, tik su tam tikromis išlygomis ir modifikacijomis. Mūsų žmonės Lietuvoje kai kur tikrai gyvena sudėtingomis sąlygomis, ir pavyzdžiui, jeigu kas nors šiandien, gyvendamas kaime, turi seną dyzelinį „Audi“, bet jį tvarkingai prižiūri ir juo važinėja, tai nemanau, kad mes turime teisę jam dabar uždėti mokestį, kad jis turi netinkamą automobilį, nes yra neturtingas – taip būtų labai nesąžininga ir nejautru.
Bet uždėti tokį mokestį naujoms registracijoms, pavyzdžiui, nuo 2027 metų, jeigu nuspręstum pirkti dyzelinį automobilį, tai tada tau įsijungtų metinis mokestis, kurį tu mokėtum.
Tai paskatintų tave nesirinkti dyzelinio automobilio, galbūt rinktis hibridinį. Ir hibridinių pigių pakankamai tikrai yra nemažai, pavyzdžiui, „Toyota Prius“ kainuoja apie tūkstantį eurų – tai nėra apie brangius, prabangius elektromobilius, kad mes visų ten ir nenorime...
Yra visokių variantų, taip, bet ar šitas planas, jūsų šita mintis galbūt jau yra kažkur ir formaliai dėliojama, ar čia jūsų dabar tik pasvarstymas?
P. Poderskis: Čia yra pasvarstymas, kuris, tikiu, kad vienaip ar kitaip bus Susisiekimo ministerijos lyderystės šitoje temoje būdu išgvildentas, nes būtent ši ministerija yra atsakinga už transporto sritį, jos emisijas, jos dekarbonizaciją, ir turi siekti šitoje vietoje lyderystės.
Siūloma ir plėsti viešąjį transportą, taip pat susisiekimą tarpmiestinį, susisiekimą ir planus, ir lengvųjų automobilių, elektromobilių plėtrą. Kaip jūs matote tas perspektyvas, ateitį ir žingsnius šioje?
P. Poderskis: Kol kas yra tikrai tos perspektyvos labai aiškios, yra dėliojamas socialinio klimato fondas – tai yra fondas, kurį finansuos ATLPS2 sistema, bendra europinė sistema, per kurią mes būtent remsime tą žaliąją transformaciją.
Ir kad, sudėtingiau gyvenantys galėtų turėti paskatas įsigyti mažiau taršų transportą arba naudotis viešuoju transportu platesniu tinklu. Tai būtent nuo 2027 metų tikimės, kad šita sistema veiks. Kol kas visos prielaidos tam yra, planas jau beveik finalizuotas yra ir tikimės artimiausiu metu jį patvirtinti.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
