Tūkstančiai lietuvių gali gauti po 13 tūkst. eurų – perspėja, kad taip mėtyti pinigų nebereikėtų

Vyriausybės strateginės analizės centro „Strata“ vyriausioji politikos analitikė dr. Lina Novickytė sako, kad valstybė turėtų tiksliai apsispręsti, ko ji siekia. Rezultatai rodo, kad subsidijos padėjo daliai jaunų šeimų apsirūpinti būstu ir tai dažniausiai vyko savivaldybėse prie pat didžiųjų miestų, bet vertinant bendrai subsidijos šeimoms nepadėjo regionams atsigauti, padidinti gimstamumo, sumažinti emigracijos ar sušvelninti skirtumų tarp miestų ir regionų išsivystymo. Tiesiog to yra per mažai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ims į nagą: tūkstančiams skolininkų – ramesnis gyvenimas ir „atostogos“, verslui – žvėriškos baudos

Katino dienos baigėsi: mokyklos praneš vaiko teisėms apie tėvus, kurių vaikai nelanko pamokų

Pateikė naujos informacijos apie 3 vaikus išsivežusią šeimą iš Kauno – aiškėja nemalonios aplinkybės

„Kai žiūrime gyventojų migracijos ar gimstamumo statistiką, tai šie rodikliai eina į minusinę pusę. Per paskatos egzistavimo laiką nei gyventojų labai padaugėjo, nei gimstamumas išaugo regionuose. Tam reikia platesnių priemonių, ne vien tik paramos būstui. Vis tiek tame regione turi būti darbo vieta, infrastruktūra, turi būti prieinamos kultūrinės, socialinės, sveikatos paslaugos. Reikia mokyklų, medicinos įstaigų – viso komplekso. Jei tu tik nuvažiuosi į tą regioną, bet negausi paslaugų, tai ką tu ten darysi?“ – portalui tv3.lt pasakojo L. Novickytė.

Niekas nežiūri, kiek šeimos uždirba

Subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose pradėtos teikti nuo 2018 m. rugsėjo 1 dienos. Jaunomis šeimomis laikomi sutuoktiniai ar registruoti partneriai, kurių abu dar nėra sulaukę 36 metų, išskyrus atvejus, kai vaikus augina vienas iš tėvų – tuomet užtenka, kad vieniša mama ar tėtis yra tinkamo amžiaus. Kadangi Lietuvoje registruota partnerystė neįteisinta, todėl iš esmės subsidijas gali gauti tik sutuoktiniai ar vieniši tėvai.

Nuo subsidijų teikimo pradžios iki 2022 metų pabaigos valstybė subsidijoms išleido apie 70 mln. eurų. Pinigų visuomet yra mažiau nei šeimų, atitinkančių reikalavimus ir norinčių su valstybės parama įsigyti būstą.

2018 metais finansinę paskatą gavo 116 jaunų šeimų, 2019 metais – 820, 2020 metais – 1202, 2021 metais – 1580, 2022 metais – 1595 jaunos šeimos.

Taip pat per visą šį laikotarpį 1249 jaunoms šeimoms išmokėtos papildomos subsidijos, nes šeimose gimė daugiau vaikų. Dėl papildomos subsidijos, jei gimsta trečias ar daugiau vaikų, galima kreiptis ir sulaukus 40 metų.

Iš viso subsidijas iki pernai metų pabaigos gavo 5313 šeimų. Vidutinė subsidija sudarė apie 13 tūkst. eurų, bet konkrečiai ji gali siekti 15-30 proc. nuo būsto vertės, priklausomai nuo vaikų skaičiaus, tik vertės lubos – 87 tūkst. eurų, o tai reiškia, kad didžiausia subsidija yra skiriama šeimoms su trimis ar daugiau vaikų bei gali siekti 26,1 tūkst. eurų.  

Ši parama yra visiškai nesusieta su šeimos gaunamomis pajamomis, todėl iš esmės subsidijų pirmam nuosavam būstui gali prašyti ir jaunos, bet aukštas pajamas turinčios šeimos, kurios sutinka imti kreditą ir apsigyventi regione. 

Rezultatai rodo, kad dažniausiai šeimos, gavusios valstybės paramą, įsikūrė prie didžiųjų miestų: Klaipėdos rajone, Kauno ir Vilniaus rajonuose. Šeimos su valstybės parama kūrėsi ir Kretingos, Marijampolės, Mažeikių, Šiaulių ir Panevėžio rajonuose, Alytaus mieste. Prie Vilniaus ir Kauno gauti paramą būstui įsigyti buvo šiek tiek sunkiau, nes dalis šių rajonų nepateko į regiono apibrėžtį pagal turto vertes.

Kai kurios savivaldybės prisideda finansuodamos jaunų šeimų pirmą būstą pas save. Pavyzdžiui, Alytaus mieste galima papildomai gauti 5 tūkst. eurų subsidiją, bet tam reikia dirbti Alytuje gydytoju, mokytoju, informacinių technologijų specialistu, inžinieriumi, turėti darbo santykius mieste.

Joniškio ir Ukmergės rajonai irgi suteikia papildomą 5 tūkst. eurų subsidiją be jokių darbo įsipareigojimų. Molėtuose subsidija gali siekti nuo 5-10 tūkst. eurų priklausomai nuo vaikų skaičiaus. Utenoje taikoma panaši praktika ir pagal vaikų skaičių subsidija svyruoja nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų. Vilkaviškio rajone galima gauti 1 tūkst. eurų subsidiją.

Pasiūlė atsisakyti priemonės

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai Lietuvai pasiūlė „iš naujo įvertinti brangią būsto įsigijimo paramos schemą jaunoms šeimoms ir ribotus finansinius resursus geriau skirti namų ūkiams su didesniais poreikiais, bei perėjimui prie būsto pasiūlos didinimo politikos“.

Šios subsidijos valstybei nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 metų pabaigos kainavo apie 70 mln. eurų, dar 11 mln. eurų skirta 2023-iaisiais.

Taigi bendrai nuo pradžios iki dabar apie 81 mln. eurų bus išleista padėti apytiksliai 6,1 tūkst. šeimų, kurių didžioji dauguma nėra skurdžios, nes geba gauti kreditą iš banko ar kitos kredito įstaigos.

2019 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko apklausą, kuri parodė, kad subsidijomis daugiausia padedama vidurinės klasės šeimoms, bet patenka ir šiek tiek turtingesnių.

Pavyzdžiui, 34 proc. subsidijas gavusių šeimų pajamos siekė iki 400 eurų vienam asmeniui, 31 proc. pajamos vienam nariui pateko į intervalą tarp 401-600 eurų, 19 proc. – 601-800 eurų vienam asmeniui, 9 proc. – 801-1000 eurų 5 proc. – 1001-1200 eurų, 2 proc. – daugiau nei 1400 eurų vienam šeimos nariui.

Palyginimui, socialinio būsto Lietuvoje laukia apie 9,1 tūkst. asmenų arba šeimų, kurios negali įpirkti nuosavo būsto ir netgi be pagalbos negali išsinuomoti būsto rinkoje.

Į socialinį būstą pretenduojama, kai dviejų ar trijų asmenų pajamos per metus neviršija 12,5 tūkst. eurų, o jei gyvena Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ar Neringoje, tai negalima viršyti 14,2 tūkst. eurų metinių pajamų.

„Mažų pajamų žmonės dažniausiai negali gauti jokių paskolų, o santaupų dažnai neturi, tai jiems ta priemonė, kai valstybė padeda įsigyti būstą regione, nėra prieinama. Jiems turėtų būti pasiūlytas socialinis būstas. O ten eilės. Ir nors situacija pagerėjo, bet vis tiek eilės tenka laukti apie 3 metus, taigi žmonės gana ilgai laukia. Tai socialinio būsto plėtrai turėtų būti prioritetas“, – mano Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako neketinanti naikinti subsidijų, bet tikrai ketina pasiūlyti įvairių pakeitimų, atsižvelgdama tiek į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, tiek į Vyriausybės strateginės analizės centro „Strata“ pastabas.

Siūlo labiau pririšti prie savivaldybės

Vyriausybės strateginės analizės centro „Strata“ vyriausioji politikos analitikė dr. L. Novickytė pasakoja, kad, remiantis 2022 metais atliktu veiksmingumo vertinimu, Vyriausybei išties buvo pasiūlyti pakeitimai, nes kol kas matyti, kad dalis šeimų aprūpinamos pirmu būstu regionuose, bet tik tiek. Nei labai auga gimstamumas, nei klesti regionai, nei dėl to mažėja emigracija ar specialistai trokšta dirbti regionuose.

„Akivaizdu, kad šita priemonė neturi poveikio tokiems platiems šalies tikslams. Kaip bebūtų, norint, kad regionai atsigautų, pritrauktų jaunimą, reiktų kompleksinių priemonių“, – teigia pašnekovė.

L. Novickytė primena, kad pagal 2019 metais atliktą pačios ministerijos apklausą, dauguma šeimų, kurios gavo subsidijas, toje pačioje savivaldybėje gyveno ir iki būsto įsigijimo, o vertindamos pliusus ir minusus apsigyventi konkrečioje savivaldybėje šeimos pirmiausia pabrėžė galimybę gyventi šalia giminaičių bei artimųjų, patogų susisiekimą su didmiesčiu, galimybę teritorijoje susirasti darbą.

Realiai, atsiradus subsidijoms būstus savivaldybėse daugiausia įsigijo vietinės jaunos šeimos, norėdamos išlaikyti ryšius su giminaičiais, nors 11 proc. šeimų vis tiek nurodė, kad subsidija būstui paskatino pasilikti Lietuvoje, o 6 proc. dėl to sakė priėmę sprendimą susilaukti vaikų, taigi šioks toks teigiamas poveikis galbūt egzistuoja.

„Bet pačios priemonės mastas yra mažas. O kai žiūrime gyventojų migracijos ar gimstamumo statistiką, tai šie Lietuvos rodikliai eina į minusinę pusę. Per paskatos egzistavimo laiką nei gyventojų labai padaugėjo, nei gimstamumas išaugo regionuose“, – teigia L. Novickytė.

Vyriausybės strateginės analizės centro „Strata“ pasiūlė keletą pakeitimų, pavyzdžiui, lanksčiau nustatyti jaunų šeimų amžiaus ribą, taip pat apriboti įsigyjamo turto vertę, nes šiuo metu nors yra nustatytos subsidijos lubos, bet išlieka galimybė iš visų mokesčių mokėtojų pinigų finansuoti prabangaus būsto įsigijimą.

Dar siūloma nustatyti, kad su valstybės parama įsigyjamas ar statomas būstas būtų draugiškas aplinkai ir kad būtų galima galbūt gauti valstybės paramą tais atvejais, jeigu nenorima imti paskolos iš banko. Šiuo metu tai neįmanoma.

Be kita ko, atkreiptas dėmesys, kad kai suteikiama subsidija pirmam būstui regione, galbūt reiktų įpareigoti žmones deklaruoti jame gyvenamą vietą arba turėti darbą konkrečioje savivaldybėje. Šiuo metu pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą, jeigu gavai subsidiją būstui, nėra, o jei žmonės gyvena didžiųjų miestų rajonuose, jie būna linkę gyvenamąją vietą deklaruoti mieste, kadangi pagal tai skirstomi darželiai ir mokyklos vaikams. Bet tokiu būdu ir gyventojų mokesčiai atitenka miestų savivaldybėms, o ne rajonų.  

Dar netgi įtrauktas svarstymas, kad parama turėtų galėti pasinaudoti nesusituokusios poros, tačiau kol neįteisinta partnerystės, tol tai nelabai įmanoma. 

Skatinama būtinai pirkti, bet ar to reikia?

Lietuva iš daugelio Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių labai išsiskiria pagal būstų nuosavybės mastą. Tai reiškia, kad daugiau kaip 90 proc. būstų Lietuvoje priklauso privatiems savininkams, o subsidijos pirmo būsto regionuose įsigijimui dar labiau įtvirtina šią tendenciją ir tai savaime lemia, kad žmonės prisiriša prie savo būsto ir negali ar nenori priimti gero darbo pasiūlymo kitame mieste. Ekspertų kalba kalbant, tai lemia darbuotojų nemobilumą, bet nėra sutarimo, ar tai gerai, ar blogai. 

„Būsto turėjimas sumažina laisvę, tave pririša. Jei turi būstą, nori būti toje teritorijoje. Tai taip, būsto nuosavybės plėtra įcementuoja situaciją, neskatina būsto nuomos rinkos plėtros. Mes irgi pasiūlę vieną iš rekomendacijų svarstyti, kad būtų dengiamos nuomos išlaidos“, – pasakojo L. Novickytė. 

Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, bet ji skiriama žmonėms, kurių pajamos menkos. O subsidijos pirmam būstui regione yra skiriamos vidurinių ar aukštesnių pajamų šeimoms, kurios gali gauti paskolą banke ir kurios yra linkusios įsikurti ne didžiuosiuose miestuose. 

„Žinote, čia jau reikia apsispręsti, kokio tikslo siekiame: jeigu mes žmogaus nepririšime, tai tas žmogus prie regiono plėtros neprisidės. Nes ši priemonė yra tokia, kai siekiama, kad žmogus regione dirbtų, kurtų šeimą ir padėtų jam vystytis tolimesnėje perspektyvoje. Lankstumas iš vienos pusės gerai, bet tada taip tiesiogiai prie regiono plėtros toks žmogus neprisidės. Tai vėl paskatintų tuos regionus, kuriuose ir šiaip yra gerai“, – teigė pašnekovė. 

Kita vertus, nereikėtų šeimų skatinti kurtis tokiose vietose, kur nėra reikiamos infrastruktūros, nes tuomet kyla labai daug bėdų ir jos brangiai kainuoja biudžetui: tenka pavėžėti vaikus iki darželio ar mokyklos, būtinai reikia pritraukti mokytojus, medikus ar kitų sričių specialistus.