„Šeima kategoriškai atsisakė bendradarbiavimo su darbuotojais, neįsileido į namus, demonstravo savitą požiūrį į šeimą, įvardindami, kad jie yra „bendruomenė“, akcentavo savo įsitikinimus, už susitikimus su specialistais reikalavo sumokėti, neigė esantys asmenys, turintys vardus ir pavardes. Nei vaikų tėtis, nei mama nesiekė bendrauti su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, apsvarstyti šeimos sunkumus ir ieškoti jų sprendimo būdų“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus Paslaugų šeimai ir vaikui poskyrio vedėja Giedrė Vareikienė.
Kaip žinoma, Mindaugo ir Ingos Vilčinskų šeima save laikė suverenais, kurie nepripažįsta valstybės institucijų sprendimų, pasižymi įsitikinimu, jog gali nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų pareigų, atsisako asmens dokumentų, skelbiasi esantys laisvi ir gyvi žmonės.
Ši politinio ekstremizmo atmaina atsirado JAV praėjusio amžiaus antroje pusėje, bet jų aktyvumas įvairiose šalyse išaugo per pandemiją. Valstybės saugumo departamento duomenimis, Lietuvoje su suverenais save tapatina apie keletas šimtų gyventojų, bet aktyviau veikia apie keliasdešimt SSRS piliečiais save laikančių suverenų.
Gyveno ne socialiniame, o savivaldybės būste
Šeima iš Vokietijos į Lietuvą grįžo 2022 metais. Šaltinių duomenimis, šeima apsigyveno socialiniame būste, bet Kauno miesto savivaldybė patikslino, kad būstas, kuriame gyveno šeima, buvo išnuomotas kaip savivaldybės, o ne suteiktas kaip socialinis.
„Vilčinskų artimieji jo neprivatizavo ir nuomavosi, o tarp nuomininkų buvo ir minima Vilčinskų šeima“, – nurodė Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.
Jau anksčiau naujienų portalas tv3.lt skelbė, kad šeima 2022 metų antroje pusėje kreipėsi į savivaldybę prašydama socialinę pašalpą ir socialinę paramą mokiniams, bet abu sutuoktiniai neturėjo galiojančių asmens tapatybės dokumentų, todėl Socialinės paramos skyrius negalėjo priimti prašymų.
Tėvai atsisakydavo kalbėtis
Vilčinskai turi 3 vaikus: vyriausias gimęs 2014 metais, vidurinysis – 2016, o jauniausias – 2018 metais. Vyriausias vaikas šiek tiek lankė Kauno Senamiesčio progimnaziją, o jaunesnieji Kauno miesto lopšelį-darželį „Vėrinėlis“. Lietuvoje mokslas iki 16 metų yra privalomas pradedant nuo priešmokyklinio ugdymo, todėl ugdymo įstaigas pagal įstatymus būtinai turėjo lankyti du iš trijų šeimos vaikų, bet maždaug nuo 2022 metų spalio nelankė.
Kaip informavo Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė, dėl priešmokyklinio amžiaus vaiko lopšelis-darželis „Vėrinėlis“ net 3 kartus kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno skyrių.
„Bandant susisiekti su tėvais jie arba nekeldavo telefono, arba atsisakydavo kalbėti telefonu, išsiuntus registruotą laišką, jis grąžintas siuntėjui“, – nurodė O. Gucevičienė.
„Bendrojo ugdymo mokykla su šia šeima bendravo nuo pat rugsėjo mėnesio: dėl mokymosi sutartyje prašomų pateikti asmens duomenų, mokinio vežiojimo į mokyklą ir nelankymo, siūlyta ugdymo šeimoje forma. Nuolat buvo bendraujama su Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriumi bei Kauno miesto Švietimo skyriumi“, – pridūrė Švietimo skyriaus vedėja.
Vyriausias vaikas per tris mėnesius praleido 171 pamoką, tai yra apie 65 proc. visų pamokų, o tėvai nėjo į kalbas. Jaunesni vaikai lopšelio-darželio irgi nelankė nuo 2022 metų spalio.
Pasiteiravus, ar ugdymo įstaigos pakankamai greitai reagavo į situaciją, O. Gucevičienė teigė, kad kiekviena ugdymo įstaiga vadovaujasi vidaus taisyklėmis ir taiko prevencines priemones. Įprastai pastebėjus nelankymą pasitelkiami pagalbos mokiniui specialistai, su tėvais bendraujama Vaikų gerovės komisijoje, esant poreikiui įtraukiami socialiniai pedagogai. Tačiau čia, deja, nebuvo įprastas atvejis.
Neįsileido į namus, reikalavo susimokėti už susitikimą
Socialinės priežiūros paslaugas Vilčinskams bandė teikti Kauno miesto socialinių paslaugų centras, bet nesėkmingai. Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus Paslaugų šeimai ir vaikui poskyrio vedėja G. Vareikienė pasakoja, kad paprastai su šeima dirba atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, o pradedant socialinį darbą su šeima pristatomas atvejo vadybos procesas, galimos pagalbos priemonės, informuojama apie piniginės paramos galimybes ir susijusias paslaugas.
„Priklausomai nuo individualios šeimos situacijos teikiamos socialinio darbuotojo konsultacijos, pasiūloma psichologinė pagalba, padedama tėvams užtikrinti tinkamą vaikų sveikatos priežiūrą, ugdymosi procesą, padedama kurti teigiamus šeimos narių tarpusavio santykius diegiant pozityvios tėvystės principus šeimoje“, – teigia G. Vareikienė.
Tačiau aptariamuoju atveju specialistams buvo nelengva, nes suverenais save laikanti šeima nemanė, jog jų elgesys ydingas ir kad reiktų kažką keisti.
„Minimos šeimos atveju, vadovaujantis teisės aktais, šeimai du kartus paskirtas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas. Siekta atlikti pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą, sudaryti pagalbos planą, tačiau to padaryti nepavyko. Šeima kategoriškai atsisakė bendradarbiavimo su darbuotojais, neįsileido į namus, demonstravo savitą požiūrį į šeimą, įvardindami, kad jie yra „bendruomenė“, akcentavo savo įsitikinimus, už susitikimus su specialistais reikalavo sumokėti, neigė esantys asmenys, turintys vardus ir pavardes. Nei vaikų tėtis, nei mama nesiekė bendrauti su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, apsvarstyti šeimos sunkumus ir ieškoti jų sprendimo būdų“, – apgailestavo savivaldybės atstovė.
Vaikams aiškino, kad jie įkalinti
Kadangi Mindaugas ir Inga Vilčinskai visiškai nereagavo į situaciją, nepriėmė pagalbos bei negebėjo adekvačiai vertinti padėties Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno skyrius kreipėsį į teismą dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų. Kauno apylinkės teismas prašymą patvirtino, todėl nuo 2023 metų birželio vaikai buvo apgyvendinti vaikų gerovės centre „Pastogė“.
Birželio mėnesio pradžioje sutuoktiniai ir už įvairius nusikaltimus teisiamas Antanas Kandrotas-Celofanas jau bandė išsivežti vaikus, bet tuomet jiems sutrukdė iškviesti policijos pareigūnai.
Net ir esant tokioms sudėtingoms aplinkybėms tėvai turėjo teisę reguliariai matytis su vaikais, bet tėtis Mindaugas susitikimų metu elgėsi neadekvačiai, todėl buvo kreiptasi į policiją ir prokuratūrą dėl M. Vilčinsko naudojamo psichologinio smurto prieš vaikus.
Kaip pasakoja specialistai, vaikų tėvas į centrą atvykdavo nusiteikęs priešiškai ir didesnį dėmesį skyrė ne patiems vaikams, o susitikime dalyvauti privalėjusiems centro „Pastogė“ darbuotojams: juos filmavo, kamantinėjo, skaitė savo bendruomenės nuostatas, sutartis, reikalavo paaiškinti, kodėl vaikai yra kalėjime, įžeidinėjo juos, vadino įvairiausiais žodžiais, vaikams aiškino, kad jie yra pagrobti ir įkalinti. Todėl susitikimai su tėvu paskutiniu metu nebuvo organizuojami, matytis su vaikais leista tik mamai.
Galiausiai, liepos pradžioje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nusprendė dar kartą kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo – tai jau būtų reiškę nebe laikiną, o nuolatinį vaikų globos atėmimą iš tėvų.
Bet sutuoktiniai nieko jau nelaukė – pasiėmę „Fiat“ mikroautobusą, registruotą Vokietijoje, vaikus išsivežė pastūmę vieną „Pastogės“ darbuotojų, o dabar jų ieško Lietuvos ir užsienio policija. „Fiat“ mikroautobusas paskui buvo rastas Tytuvėnuose, kur gyvena A. Kandroto-Celofano mama.
Juk savo vaikus pasieme.Juk svetimus butu,tai zinoma,ieskokite po visa pasauly..Vaikai moka ir skaityti ir rasyti ..ko jus norite Zliobienes ir visos kitos raganos. Ziurekite romu vaikus.Kaskas tai neapciuopiama ka daro su svetimais vaikais.
