Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas piktinasi, kad Viršuliškių gyventojai be eilės gavę socialinį būstą kitus jau daug metų laukusius paliko be nieko.
„Žmonės laukia po 20 metų socialinių būstų, čia kažkam sudegė namas, o tie, kas jau galvojo, kad jau šiemet gaus, pasirodo, negaus.
Gyvenkite toliau po tiltu, išdalinome be eilės socialinius būstus, ir dar plius, kurie gauna tik sienas, patys rūpinasi baldais, šaldytuvais ir taip toliau, o šitiem visi subėgo, suaukojo. Jei mano palapinė netyčia sudegs, gal ir man be eilės paskirs socialinį būstą?“ – piktinasi gyventojas.
„Vilniaus miesto būstas“ atstovė: kai kurie asmenys gali gauti socialinį būstą be eilės
„Vilniaus miesto būstas“ komunikacijos koordinatorė Gražina Petrušauskienė teigia, kad asmenys ir šeimos, kurios laukia socialinio būsto eilės tvarka, vidutiniškai eilėje turi laukti apie 12 metų ir tuo metu gali naudotis būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija.
„Tačiau tie, kuriems priklauso teisė išsinuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka, jo sulaukia daug greičiau, nes tokia ir yra LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, kuriuo „Vilniaus miesto būstas“ vadovaujasi, idėja – kad pirmenybė būtų teikiama asmenims, kurie, pavyzdžiui, nukentėjo nuo gaisro, stichinių nelaimių, įgijo didelį neįgalumą, yra našlaičiai, ką tik palikę globos įstaigas, ir panašiai“, – komentuoja G. Petrušauskienė.
Ji priduria, kad įstatymas numato, jog kai kurie asmenys gali gauti socialinį būstą be eilės, kaip nutiko ir nuo nelaimės nukentėjusių Viršuliškių gyventojų atveju.
„Situacija šiuo atveju yra tokia, kad asmenys staiga neteko savo namų ir atsidūrė gatvėje tik su tuo, ką tuo metu turėjo ant savęs. Panašiai yra ir su našlaičiais, paliekančiais globos įstaigas ir neturinčiais kitų galinčių jais pasirūpinti ar padėti giminaičių.
Arba kai vienu metu porai gimsta trys ir daugiau vaikų – tėvų situacija kardinaliai pasikeičia, trigubai padidėja net tik darbų ir rūpesčių, bet ir finansinės išlaidos. Todėl socialinio būsto suteikimas ne eilės tvarka ir yra orientuotas į tokius nenumatytus atvejus ir geriausiai atliepia paramos būstu esmę – suteikti pagalbą tada, kai ji reikalingiausia“, – aiškina G. Petrušauskienė.
„Vilniaus miesto būstas“ priduria, kad socialinio būsto eilėje 12 ir daugiau metų laukiantys asmenys dažnu atveju turi, kur gyventi. Be to, būna tokių atvejų, kai eilės tvarka socialinio būsto laukiantys žmonės tiesiog atsisako jiems siūlomo būsto ir toliau laukia eilėje.
„Būna, kad jiems nepatinka rajonas arba aukštas, kuriame yra būstas, ir jie pasirenka laukti kito, kuris jiems patiks labiau, tuo metu naudodamiesi būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija ir nuomodamiesi šeimos poreikius atitinkantį būstą norimame mikrorajone (arčiau vaikų ugdymo įstaigos, darbovietės, poliklinikos ar pan.). Taip pat, kai išreiškia pageidavimus nuomai konkrečiame mikrorajone, jiems tenka palaukti, kol atsilaisvina socialinis būstas, atitinkantis jų šeimos poreikius“, – tvirtina G. Petrušauskienė.
Ilgiausiai laukti socialinio būsto reikia Neringoje, trumpiausiai – Ukmergėje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakyme tvirtinama, kad ilgiausiai socialinio būsto reikia laukti virš 13 metų.
„Remiantis preliminariais savivaldybių Socialinės paramos šeimai informacinei sistemai teikiamais duomenimis apie vidutinę socialinio būsto nuomos laukimo trukmę, 2023 m. asmenys (šeimos) ilgiausiai socialinio būsto nuomos laukė šiose savivaldybėse: Neringos (13,32 m.), Vilniaus miesto (11,05 m.), Klaipėdos miesto (10,31 m.), Vilniaus rajono (10,11 m.), Plungės (8,79 m.).
Tuo metu trumpiausia eilė socialiniam būstui gauti buvo Ukmergės (1,96 m.), Akmenės (2,04 m.), Visagino (2,44 m.), Šakių (2,54 m.) bei Biržų (2,57 m.) savivaldybėse.
Preliminariais duomenimis, pernai daugiausiai socialinių būstų buvo trijuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje (1291), Kaune (1145) ir Klaipėdoje (683), mažiausiai – Neringoje (20), Pagėgiuose (39), Palangoje (44)“, – rašoma atsakyme.
Ministerijos duomenimis, asmenų aprūpinimo socialiniu būstu rodikliai kasmet gerėja. Taip pat kasmet trumpėja vidutinė socialinio būsto nuomos laukimo trukmė – nuo 5,86 metų 2022 m. iki 5,74 metų 2023 m.
Kokiais atvejais suteikiamas socialinis būstas ne eilės tvarka?
„Vilniaus miesto būstas“ atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas numato, kad socialinis būstas gali būti suteikiamas tiek eilės tvarka pagal prašymo pateikimo datą ir laiką, tiek ne eilės tvarka šiais atvejais:
- netekusiems Lietuvoje turėto nuosavo būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar dėl kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių (šiuo atveju į savivaldybės administraciją asmuo ar šeima privalo kreiptis ne vėliau kaip per 1 metus nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos);
- asmenims, kuriems yra nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis;
- senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
- šeimoms, auginančioms penkis ar daugiau vaikų ar (ir) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
- šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų;
- šeimoms, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
- šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) yra neįgalūs našliai ir vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ir deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje ne trumpiau nei 5 metus iš eilės;
- šeimoms, auginančioms vaikus ar (ir) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), kai ne mažiau kaip dviem iš jų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
- šeimoms, kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis ir (ar) didelių specialiųjų poreikių lygis, kai šeimos nariai yra sukakę senatvės pensijos amžių;
- likusiems be tėvų globos asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos.
„Atsižvelgiant į tai, kad į socialinį būstą ne eilės tvarka gali pretenduoti labai įvairių pažeidžiamų grupių asmenys, negalime prognozuoti, kiek jų kreipsis šiemet. Galime tik užtikrinti, kad dedame visas pastangas, jog laukti socialinio būsto Vilniaus mieste tektų kuo trumpiau“, – pabrėžia G. Petrušauskienė.
Kaip tvirtina pašnekovė, Vilniaus mieste socialinių būstų poreikis didėja.
„2022 metais asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše bendras asmenų ir šeimų skaičius buvo 1606. Šiuo metu 2023 metų sąrašas yra tikslinamas, preliminarus asmenų ir šeimų skaičius eilėje bus 1631“, – sako G. Petrušauskienė.
