Ketvirtadienį Vilniuje vyro vairuojamas automobilis įlėkė į viešojo transporto stotelę. Įvykio vietoje nuo sužalojimų žuvo jauna mergina, dar viena mergina buvo sužeista.
Paskelbus informaciją, kad vyras galimai į stotelę įvažiavo, nes jam sutriko sveikata, viešojoje erdvėje pasigirdo svarstymų, kokios bausmės galėtų sulaukti avariją sukėlęs asmuo.
Eltos kalbintas advokatas A. Vaičiūnas tvirtino, kad situacijose, kai žmogus, įtariama, dėl sveikatos sutrikimo sukelia eismo įvykį, svarbu išsiaiškinti, ar tai yra liga, kuri žmogui buvo nustatyta anksčiau, ar dėl jos asmuo gali vairuoti transporto priemonę.
„Jei transporto priemonę vairuoja asmuo, kuriam sutrikusi sveikata, žiūrima, ar jis tai darė teisėtai – t. y., ar jis turėjo galiojančią medicinę pažymą, ar jis ją gavo, nenuslėpdamas ligos. Jeigu asmuo serga, tarkime, epilepsija, ji yra diagnozuota, medikams žinoma, žinoma jos stadija, dinamika, ligos eiga ir medicinos darbuotojai leidžia žmogui vairuoti, tai yra viena situacija. Bet, jei žmogus tą medicininę pažymą gavo, nuslėpdamas ligą, dėl kurios jam būtų neleista vairuoti, tai tada žmogus būtų traukiamas atsakomybėn bendra tvarka“, – komentavo teisininkas.
„Trečia situacija – jei žmogų ištiko sveikatos sutrikimas iš niekur nieko, jis anksčiau nebuvo nustatytas, diagnozuotas (...), tai žmogaus veiksmuose nebūtų nusikalstamo elgesio, nebūtų ir baudžiamosios atsakomybės“, – aiškino A. Vaičiūnas.
Avarijos Vilniuje atveju teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriame numatyta, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų.
Laisvės atėmimo bausmė skiriama retais atvejais
Pasak A. Vaičiūno, nors šiame straipsnyje kalbama apie laisvės atėmimo bausmę, praktikoje teismas retai kada avariją sukėlusiems asmenims baudžiamosiose bylose skiria realią nelaisvės bausmę.
„Labai retais atvejais yra skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės už neatsargių veikų padarymą. Be to, jei skiriamas laisvės atėmimas, gali būti numatoma, kad bausmės vykdymas atidedamas kažkuriam laikotarpiui“, – dėstė advokatas.
„Aišku, tai yra bausmės individualizavimo klausimai, susiję su asmens reputacija, su tuo, kiek kartų jis anksčiau teistas ar neteistas, ar baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jei jis nuolat pažeidinėja taisykles, tie pažeidimai sunkėja ir galiausiai atsitinka eismo įvykis su pasekmėmis, tai jau yra viena situacija. Jei žmogus nepažeidinėja Kelių eismo taisyklių ir įvyksta atsitiktinis eismo įvykis, tai jau situacija vertinama kitaip“, – pastebėjo jis.
Tiesa, kaip teigė A. Vaičiūnas, teismų praktikoje jau yra buvę situacijų, kai žmonių mirtimis pasibaigusios avarijos traktuotos kaip nužudymai. Tokie atvejai, anot teisininko, nėra dažni ir nėra susiję su situacijomis, kai avarijos sukeliamos dėl vairuotojo sutrikusios sveikatos.
„Jeigu žmogus, sirgdamas, vairavo legaliai, tai kažin, ar jis apskritai bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, – reziumavo advokatas.
Avarija baigėsi merginos mirtimi
Policijos duomenimis, ketvirtadienį Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, automobilis „Volkswagen“ įvažiavo į viešojo transporto stotelę ir partrenkė dvi merginas.
Viena mergina (gim. 2005 m.) dėl sužalojimų žuvo vietoje. Kita mergina buvo išvežta į ligoninę.
Automobilio vairuotojas (gim. 1975 m.) vairavo blaivus. Manoma, kad vyras į stotelę įvažiavo, nes jam sutriko sveikata.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kas tas veikėjas? Kas JO giminiai, kokie ryšiai?
