Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, vertinant pastarųjų 5 metus, mirtingiausias mėnuo buvo kovas. 2014 m. šį mėnesį mirė 3638, 2015 m. – 3969, 2018 m. – 3818 asmenų. Tačiau 2017 ir 2016 m. daugiau mirusiųjų buvo sausio mėnesį – atitinkamai 4247, 3982 atvejų.
Toliau tarp mėnesių, kada mirštama dažniausiai, rikiuojasi vasaris, gruodis. Per dešimtį metų pasitaiko, kad mirtingumas šokteli ir balandžio, spalio mėnesį.
VUL Santaros klinikų Kardiologijos skubios pagalbos poskyrio gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis aiškino, kad didesnis mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų žiemos mėnesiais ir pavasario pradžioje gali būti aiškinamas keliais dalykais.
„Nors žiemą ir rudenį fiksuojamas didesnis mirtingumas, statistiškai, kaip rodo tyrimai, tai nėra taip reikšminga. Daugiau reiktų kalbėti apie tai, kad žiemą išauga sergamumas miokardo infarktu. Kokios gali būti to priežastys? Viena pagrindinių – šaltuoju metu žmonės dažniau serga infekcinėmis ligomis: virusinėmis, bakterinėmis, šlapimo pūslės uždegimais“, – kalbėjo kardiologas.
Gydytojas pastebėjo, kad tuo periodu, kai žmogus suserga infekcija ir dar dvi savaitės po to, miokardo infarkto rizika išauganti labiausiai.
„Vienas dalykas yra uždegimas, dėl kurio aterosklerotinės plokštelės gali plyšti ir taip sukelti miokardo infarktą. Kita priežastis – kai yra paskatinami tromboemboliniai procesai. Tuomet padidėja kraujo krešumas ir kartu tikimybė, kad gali susidaryti trombas“, – aiškino gydytojas.
Tromboembolijų pasekmė – miokardo infarktas arba insultas, kai dėl sutirštėjusio kraujo arba padidėjusios uždegimo citokinų (reguliaciniai baltymai, kuriuos gamina praktiškai visos branduolį turinčios ląstelės) koncentracijos kraujyje kraujagyslės spindyje gali susidaryti kraujo krešulys, nukeliavęs į smegenis, jis sukelia insultą, o į širdį – infarktą.
Gripas didina miokardo infarkto riziką
R. Šerpytis atkreipė dėmesį, kad būtent gripas tiesiogiai sąlygoja didesnę infarkto riziką.
„Tyrimai rodo, kad rizika besiskiepijančių nuo gripo susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėja 36 procentais. Be to, vyresniems nei 65 metų amžiaus pacientams pasiskiepijimas pneumokoko vakcina infarkto riziką sumažina 17 procentų“, – aiškino jis.
Gripo taip pat gali paūminti jau esamas lėtines ligas. Įvairių autorių atliktų tyrimų duomenimis, gripo infekcija didina išeminių komplikacijų, nestabilios krūtinės anginos paūmėjimų dažnumą.
Medikas pabrėžė, kad šaltesniuoju metų periodu apskritai padidėja žmonių kraujospūdis, kraujas būna tirštesnis, o tai sąlygoja ir šiek tiek didesnį sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir kartu mirtingumą.
Kardiologas priminė, kad esama ne tik sezoninio tendencingumo sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, bet ir paros meto.
„Rizika susirgti miokardo infarktu žymiai didesnė yra iš ryto – 4–11 val. Taip yra todėl, kad naktį, kai miegame, spaudimas ir pulsas dažniausiai nukrenta, o ryto valandomis, kai organizmas pradeda busti, pradeda kilti ir daliai žmonių, kurie turi polinkį ar ryškių susiaurėjimų širdies kraujagyslėse, tai gali sukelti miokardo infarktą“, – aiškino kardiologas.
R. Šerpytis pabrėžė, kad atidiems reikėtų būti ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, kurie jau turi pakitimų širdies kraujagyslėse, bet ir jauniems asmenims.
„Nors įvardijama, kad vyrams miokardo infarkto rizika padidėja sulaukus 50–55, o moterims – 60–65 metų amžiaus, vis labiau stebimos tendencijos, kad ligos vis jaunėja“, – sakė jis.
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad apskritai jei pusė susirgusiųjų infarktu žino, kad jie turi širdies ligą, kitai pusei miokardo infarktas trenkia lyg žaibas iš giedro dangaus ir būna pirmasis koronarinės ligos simptomas.
„Tokiais atvejais atrodo, kad prieš tai žmogus buvo visiškai sveikas. Taip yra dėl to, kad širdies kraujagyslės užsikimšimą sukelia ne tos kraujagyslės, kurios būna stipriai susiaurėjusios, bet tos, kurios turi žymią aterosklerotinę plokštelę. Ir kai užklumpa bakterinė ar virusinė infekcija, ta plokštelė gali plyšti ir užsikimšti širdies kraujagyslė“, – aiškino R. Šerpytis.
Dėl to, pašnekovo teigimu, itin svarbu, kad, atrodytų, šiek tiek sirguliuojantis žmogus, pailsėtų, nepersitemptų.
„Labai dažnai būna taip, kad toks asmuo vis tiek dirba, aukojasi, net bando „išvaikščioti“ gripą. Tačiau didžiajai daliai to padaryti be didesnių pasekmių nepavyksta. Ir jos būna ganėtinai skaudžios“, – įspėjo R. Šerpytis.
Pražudo ir kaulų lūžiai
Medikai primena, kad didesniam mirtingumui žiemos mėnesiais įtakos turi ir tai, kad dėl slidaus kelio dažniau pasitaiko įvairių traumų, kaulų lūžių.
„Itin dažnai įvyksta šlaunikaulio kaklelio lūžimai, ypač vyresniems žmonėms, kurie serga osteoporoze. Pastebėta, kad po tokios traumos vyresnis, 70–90 metų amžiaus, žmogus sunkiai atsistato, reikalinga ilga reabilitacija. Paprastai po tokio lūžio prognozės yra labai blogos, per kelis metus pusė tokių žmonių miršta“, – aiškino R. Šerpytis.