„Sodros“ komunikacijos atstovo Sauliaus Jarmalio aiškinimu, ligos išmoka apskaičiuojama dalimis už ne trumpesnius nei 14 kalendorinių dienų nedarbingumo laikotarpius.
„Sprendimas dėl išmokos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo, o išmoka pervedama ne vėliau kaip per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo“, – kalbėjo jis.
Paprastai ligos išmoka paskiriama ir išmokama per maždaug dvi savaites pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui.
„Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus patarėjos Jūratės Bimbirienės aiškinimu, įvertinus nedarbingumo trukmę ir sprendimo dėl išmokos priėmimo bei išmokos mokėjimo terminus, žmogus ligos išmoką gauna panašiu periodiškumu, kaip ir darbo užmokestį.
„Darbo užmokestis už praėjusį mėnesį įprastai išmokamas pasibaigus mėnesiui. Tai, pavyzdžiui, jeigu žmogus serga pirmas dvi mėnesio savaites, jis ligos išmoką gautų maždaug tuo pačiu metu, kaip ir darbo užmokestį“, – sakė ji.
Svarbi darbdavio pažyma
Specialistės teigimu, pateikus prašymą ligos išmokai gauti, tam pačiam atvejui pakartotinai teikti prašymų nereikia, jeigu nedarbingumo pažymėjimas pratęsiamas.
Rekomenduojama prisijungus prie asmeninės „Sodros“ gyventojų paskyros pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą – tuomet susirgus išvis nereikia teikti jokių prašymų.
„Jeigu nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ilgiau nei 14 dienų, pavyzdžiui – mėnesiui, tuomet nedarbingumo laikotarpis automatiškai dalinamas į 14 dienų periodus.
Tokiu atveju darbdavys kas 14 dienų pateikia pranešimą apie darbuotojo nedarbingumą. Savo ruožtu „Sodra“ darbdavius informuoja apie tai ir paragina pranešimą pateikti kas 14 dienų (jeigu nedarbingumas užsitęsia), kad galėtų kuo anksčiau mokėti ligos išmoką“, – sakė J. Bimbirienė.
Pabrėžiama, kad norint laiku gauti išmoką labai svarbu pateikti reikiamus dokumentus. Vienas jų, kuris būtinas norint gauti ligos išmoką – darbdavio pranešimas apie darbuotojo nedarbingumą (NP–SD2 forma).
„Šį pranešimą darbdavys gali pateikti tik pasibaigus darbuotojo laikinam nedarbingumui, nebent jis trunka ilgiau kaip 14 k. d. Tokiu atveju pranešimą galima pateikti nelaukiant nedarbingumo pabaigos, už kiekvieną ne trumpesnį kaip 14 k. d. laikotarpį“, – informavo S. Jarmalis.
Primenama, kad kiekvienas, prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros, gali matyti informaciją apie išmokos skyrimo būklę, todėl gyventojui ši įstaiga rekomenduoja perskaityti pranešimus asmeninėje paskyroje ir sekti išmokos skyrimo būklę.
Pakeisti tvarką nesudėtinga
Ekonomisto, Vilniaus universiteto prof. Romo Lazutkos nuomone, esamą tvarką nebūtų sunku pakoreguoti, kad išmokų nereikėtų tiek ilgai laukti.
„Nežinau smulkmenų, ar tam reikėtų įstatymo pataisos, ar pakeisti išmokų išmokėjimo tvarką, bet greičiausiai tai daugiau yra nepasižiūrėjimo dalykas, pakeitimui nereikėtų nei daugiau pinigų, nei ko“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, kai anksčiau išmokas mokėdavo darbdavys, dėl to nebuvo problemos, bet pasikeitus tvarkai, kai jas sumoka „Sodra“, pasitaiko tokių dalykų, kai pinigai gaunami tik nedarbingumui pasibaigus.
„Kadangi dauguma žmonių serga neilgą laiką – kelias dienas ar savaitę, kitą, tos problemos nėra, bet kurių liga užsitęsia, ypač gyvenantiems nuo algos iki algos, tai labai aktualu.
Reikia, kad žmogui pasveikus gydytojas tai fiksuotų ir žmogus galėtų gauti išmoką, o kuriam laikui praėjus, mėnesiui ar dviem savaitėms ir toliau sergant, „Sodra“ tai matytų duomenų bazėje ir galėtų išmokėti už tą laikotarpį. Tai daugiau toks biurokratinis niuansas“, – komentavo R. Lazutka.
Portalas tv3.lt primena jau rašęs, kad norint gauti išmoką ligos metu būtina laikytis tam tikrų taisyklių.
