Seimo narys, konservatorius Linas Slušnys atkreipė dėmesį, kad smurto mastai pastaruoju metu tik augo: „Pandemija mums padovanojo smurto protrūkį. Smurtinę elgseną pajautė tiek vaikai, tiek moterys. Turiu su liūdesiu konstatuoti faktą, kad mes smurto turime tikrai per daug.“ Plačiau apie smurto prieš moteris prevenciją žmogaus teisių ekspertės kalbėjo Seime, spaudos konferencijoje „Moterų žmogaus teisės Lietuvoje 2021. Aktualios tendencijos, iššūkiai ir pasiekimai“.
Mano, kad įstatymą būtina keisti
Asociacijos „Vilniaus Moterų namai“ prezidentė, psichologė-psichoterapeutė Lilija Henrika Vasiliauskė nurodė: „Smurtas prieš moteris šeimoje yra kraštutinis moterų žmogaus teisių pažeidimas, kraštutinė moterų diskriminacijos forma, daranti niekinėmis visas kitas moters, kaip žmogaus ir pilietės, teises.“
Ji atskleidė, kad Lietuvoje galiojančiam Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje stinga ne tik apsaugos nuo smurto orderio, bet ir aiškaus apibrėžimo, kad smurtas vyksta lyties pagrindu. Šiandien svarstomi įstatymo pakeitimai L. H. Vasiliauskei džiugesio nekelia, nes nukentėjusiųjų nuo smurto teisės atrodo nustumtos į antrą planą.
„Mūsų įstatymui trūko apsaugos nuo smurto orderio, trūko lyčiai specifiškos kalbos, aiškaus įvardijimo, kad tai yra prieš moterį nukreiptas smurtas. <...> Dėl šių priežasčių inicijuota peržiūra Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo. Šiai dienai kol kas negalime pasidžiaugti rezultatu, kuris atsitiko, porą metų bandant perrašyti įstatymą, pametus žmogaus teisių prizmę ir aukos interesų pirmumą“, – kalbėjo L. H. Vasiliauskė.
„Vilniaus moterų namų“ vadovė sakė norinti, kad Seime būtų sukurta speciali darbo grupė, kuri pertvarkytų Apsaugos nuo smurto įstatymo projektą, žvelgdama per žmogaus teisių, demokratinės visuomenės vertybių prizmę.
Dėl smurto visuomenė vis dar kaltina pačias moteris
Ekspertei pritarė ir Seimo narė, Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė. Jos teigimu, smurto problema Lietuvoje egzistavo visada, tik ilgą laiką buvo nepastebima.
„Smurtas prieš moterį tampa vis didesniu, vis labiau suprantamu klausimu. Reikia toliau koreguoti įstatymus, kuriuos šiandien turime ir kurie turbūt netobuli. Reikia stiprinti pagalbos paslaugas, kurios yra prieinamos moterims. Kodėl? Nes nuo smurto pradedame gintis tada, kai yra gynybai reikalingi įrankiai. <...>
Per visus dešimtmečius, kada Lietuvoje neveikė joks efektyvus normalus įstatymas, kuris galėtų apsaugoti moteris ir vaikus nuo smurto artimoje aplinkoje, atrodė, kad problemos nebuvo, nes besikreipiančiųjų buvo labai mažai. Atsiradus įrankiui, situacija pasikeitė beveik per naktį. Nuo kelių dešimčių ar šimtų skaičiai išaugo iki kelių dešimčių tūkstančių“, – konferencijoje sakė ji.
Seimo narė pastebi, kad visuomenėje vis dar gajus polinkis kaltinti moteris dėl patiriamo smurto. Ji tvirtino, kad būtina viešai kalbėti apie smurtą, nukreiptą prieš moteris būtent lyties pagrindu.
„Iš šiandienos situacijos matome, kad smurtas prieš moteris yra pateisinamas ir yra tikrai lyties pagrindu. Neužtrunkame net minutės pokalbyje ar socialiniuose tinkluose, pradėję kalbėti apie smurtą prieš moteris, kol susilaukiame komentaro, kad moteris yra tokia rūšis, kuri išprovokuoja konfliktus, manipuliuoja, kuri atsakinga už savo vyro smurtautojo elgesį. Visos kitos mūsų tradicinės sąmonės apraiškos rodo, kad suvokimas apie smurtą prieš moterys yra senovinis, nepastebimas“, – minėjo M. Danielė.
Stambulo konvenciją laiko žingsniu į priekį
L. H. Vasiliauskė pažymėjo, kad Apsaugos nuo smurto įstatymas Lietuvoje galioja jau 10 metų ir savo sandara kiek primena Stambulo konvencijos teiginius, todėl būtų logiška įtvirtinti šį tarptautinį dokumentą.
„Mūsų įstatymas didele dalimi realizuoja kai kurias Stambulo konvencijos nuostatas. Būtų teisinga ir gražu žengti žingsnį logišką, teisingą šiuo keliu, ratifikuojant Stambulo konvenciją ir toliau neturėti problemų suvokime, kad yra smurtas, kas yra prevencija. Kad tai – iš lyčių nelygybės kylantis reiškinys, kad tik užtikrinus faktinę moterų lygybę su vyrais <...> mes galime tikėtis jį įveikti“, – sakė L. H. Vasiliauskė.
Specialistė apgailestavo, kad apie Stambulo konvenciją sklando tiek daug klaidingų gandų ir mitų. „Turime visą propagandos kampaniją, demonizuojančią šitą įstatymą. Tai, kas ten sakome, yra iš principo visai išgalvota. Tai yra dokumentas kovai su smurtu prieš moteris šeimoje“, – teigė ji.
Ginčai dėl Stambulo konvencijos kyla dėl visuomenės sąmoningumo stokos, sakė M. Danielė. „Nėra iki galo suprantama, iš kur kyla smurtas prieš moteris ir kokios to priežastys. O priežastis – lyčių lygybės nebuvimas, neegzistavimas mūsų valstybėje. Daugybėje lygmenų: teisinių, politinių, sisteminių, vis dar yra milžiniškas atotrūkis tarp moterų ir vyrų“, – teigė ji.
Politikė vylėsi, kad Stambulo konvencija per artimiausiu metu visgi prasiskins kelią Seime. „Nepaisant milžiniškos dezinformacijos kampanijos prieš šį įstatymą, nepaisant to, kad linkstame būti Rusijos lygio šalimi... Rusija visada kuria savo įrankius, paneigdama tarptautinio pasaulio pripažintus įrankius, kuria savo kreivus dviračius. Labai tikiuosi, kad mes nebūsime tokia valstybė <...> ir kad Stambulo konvencijos klausimas bus išspręstas dar šios kadencijos metu“, – sakė M. Danielė.
Radikalios jėgos suinteresuotos, kad piliečiai Stambulo konvencijai tartų „ne“
Specializuotos kompleksinės pagalbos centro psichologė Evelina Dirmotaitė nurodė, kad prieš Stambulo konvenciją vyksta sisteminga dezinformacijos kampanija, kuriai lėšų skiria suinteresuotos šalys.
Europos Parlamento forumo dėl reprodukcinių ir seksualinių teisių ataskaitos duomenimis, nuo 2009 iki 2018 m. šiai kampanijai buvo skirta 707 mln. JAV dolerių. Dauguma šių pinigų atkeliauja iš Rusijos, JAV, Europoje veikiančių kraštutinės dešinės organizacijų, minėjo E. Dirmotaitė.
„Tai nėra piliečių susivienijimai, kurie susirūpinę dėl tradicijų, staiga kelia klausimą. Tai yra iš viršaus nuleista, motyvuota, koordinuota kampanija“, – sakė ji.
Ratifikavus Stambulo konvenciją, Lietuvoje pavyktų sklandžiau įgyvendinti lyčių lygybę, atsirastų tinkamas smurto artimoje aplinkoje supratimas. Būtų užtikrintas koordinuotas institucijų atsakas į smurtą šeimoje, sakė specialistė E. Dirmotaitė.
Lietuva nepasistūmėjo į priekį nuo 2005 m.
L. H. Vasiliauskė atkleidė, kad pasipriešinimas Stambulo konvencijai kyla dėl įsisenėjusios visuomenės santvarkos.
„Gyvename patriarchalinėje visuomenėje, kuri padaryta iš vyrų ir vyrams. Iš principo visa ši propagandinė kampanija prieš Stambulo konvencija yra prieš moterų lygybę su vyrais, prieš realų pasikėsinimą į patriarchato teisę mušti savo moteris ir vaikus, kontroliuoti, subordinuoti ir toliau užimti dominuojančią poziciją“, – sakė ji.
Pasirodo, lietuviai dvigubai daugiau nei ES vidurkis yra linkę kaltinti auką. L. H. Vasiliauskės teigimu, problemos šaknys glūdi giliau. Viena iš priežasčių – Lietuvai įstojus į ES, ilgą laiką nebuvo kalbama apie žmogaus teises.
„Šventa vieta tuščia nebūna. Dabar ją užėmė maršistai – žmonės, kurie iš radikaliosios dešinės, kurie riaušių pavidalu kalba apie asmens teises. Jeigu nėra lyderystės, pavyzdžio, kaip kalbėti apie žmogaus orumą, tuomet paliekame prieblandoje, pilkoje zonoje problematiką ir ją užpildo įvairūs mitai“, – teigė L. H. Vasiliauskė.
Lietuva nepadarė pažangos lyčių lygybės srityje nuo 2005 m., konstatuoja Europos lyčių lygybės institutas.
„Mūsų čiuožimas nuožulniąja plokštuma ir nesukūrimas institucinių mechanizmų, atramos taškų, kurie nuolat apie tai kalbėtų, šviestų visuomenę, davė savo neigiamus rezultatus. Pasiliko dabar viešoje erdvėje, kas kaip išmano, tas taip save gano, namuose augintas, už pečiaus raugintas požiūris, paveldėtas iš senolių. Valstybė nepadarė savo namų darbų. Sieksime, kad valstybė prisiimtų atsakomybę“, – tvirtino L. H. Vasiliauskė.
Portalas tv3.lt anksčiau rašė, kad Seime siūlomi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai papiktino žmogaus teisių gynėjus. Jų teigimu, svarstoma apsaugos nuo smurto orderio trukmė (72 val.) – pernelyg trumpa, kad apsaugotų auką ir veikiau gina smurtautojo interesus.
