Rašytojo vaikaitis Aidas Pivoriūnas teigia rankų nenuleisiantis – jis ruošiasi kreiptis į teismus užsienyje.
„Visų lietuviškų teismų epopėja buvo tam, kad galėčiau žengti jau ne lietuviškų teismų keliu. Neperėjus Grįžulo ratų Lietuvoje, negali kreiptis į rimtesnius teismus. Tai dabar yra atlikta, verčiame šitą puslapį ir raitojamės rankoves su kitais teismais pabendrauti“, – BNS sakė A. Pivoriūnas.
„Man svarbiausia, kad legaliai yra pripažinta, kad P. Cvirka niekuo nenusikalto lietuvių tautai, nėra joks kolaborantas“, – pridūrė jis.
Rašytojo vaikaitis teismui buvo apskundęs Kultūros paveldo departamento sprendimą P. Cvirkos paminklui netaikyti teisinės apsaugos, nes sprendžiant dėl jos reikalingumo nevertinami objektai, kuriuose vaizduojami už okupacinių režimų vykdytas represijas atsakingi asmenys.
Departamentas savo ruožtu rėmėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išvada, pagal kurią P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui.
A. Pivoriūno teigimu, jo senelis neatitinka šio kriterijaus, nes nėra duomenų, kad už represijomis padarytus nusikaltimus būtų atsakingas P. Cvirka.
Anot LVAT, nebūtina įrodyti konkretaus asmens indėlio į represijas, užtenka to, kad žmogus priklausė už jas atsakingai Komunistų partijai.
Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju P. Cvirkos paminklui Vilniuje teisinė apsauga netaikyta pagrįstai.
A. Pivoriūnas sako, kad šis LVAT sprendimas patvirtino, kad jo senelis nėra atsakingas už Lietuvos žmonių represijas ir kitus jam viešai primestus nusikaltimus.
„Man svarbiausia, kad dabar yra pripažinta teisiškai, jog P. Cvirka niekuo nenusikalto lietuvių tautai, nėra kolaborantas. Taip, jis priklausė Komunistų partijai, o vėliau prieš pat mirtį viešai sudegino Komunistų partijos pažymėjimą, ir kaip mūsų šeimoje manoma ir žinoma, dėl to labai greitai ir mirė neaiškiomis aplinkybėmis“, – BNS kalbėjo rašytojo vaikaitis.
Rašytojo paminklo nukėlimą Vilniuje jis siejo su politikų noru užvaldyti miesto centre esantį sklypą ir susikrauti politinį kapitalą.
„Kadangi tai šeimos garbės klausimai, man asmeniškai jie labai svarbūs“, – sakė A. Pivoriūnas.
P. Cvirkos paminklas nukeltas 2021 metais Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu.
Planuojama panaikinti ir Petro Cvirkos aikštės pavadinimą. LGGRTC Desovietizacijos komisija yra rekomendavusi ne vienai savivaldybei pervadinti šio rašytojo vardu pavadintas gatves.
Speciali ekspertų komisija yra pripažinusi, kad P. Cvirka buvo aktyvus okupacinės valdžios organizuoto rinkimų farso aktyvistas, Lietuvos komunistų partijos narys ir suklastotų rinkimų rezultatų pagrindu išrinktas Liaudies Seimo deputatas, jo prezidiumo sekretorius 1940 metų birželį–liepą.
Pasak komisijos, jis nuo pirmosios sovietų okupacijos 1940-aisiais palaikė ją, šlovino sovietinę valdžią, kariuomenę, jos lyderį Josifą Staliną, iki mirties 1947-aisiais išliko Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nariu. Be politinių pareigų 1945–1947 metais buvo ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.
Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie ženklai.
