J. Kudimovas apskundė prezidento dekretą, kuriuo atimta jo išimties tvarka gauta Lietuvos pilietybė.
Vyro, turinčio ir Rusijos pasą, teigimu, pilietybės netekimo procedūra įvykdyta vienašališkai, neskaidriai ir neobjektyviai, neteikiant informacijos, pažeidžiant teisės aktus.
Anot verslininko, galutinis sprendimas dėl jo pilietybės netekimo priimtas vertinant nepatikimą, tikrovės neatitinkančią, fragmentiškai ir tendencingai pateiktą medžiagą.
Jis pabrėžė, kad pilietybė atimta jam neatlikus nė vieno nurodomo veiksmo po praėjusių metų birželio 1-osios, kai įsigaliojo Pilietybės įstatymo pakeitimas.
J. Kudimovo nuomone, normos, nustatančios tiek pilietybės, suteiktos išimties tvarka, netekimo pagrindą, tiek ir šio proceso vykdymą, prieštarauja Konstitucijai.
Ši byla teismo nutartimi buvo pripažinta nevieša.
Prezidentas Gitanas Nausėda pilietybę iš buvusio KGB darbuotojo atėmė šių metų kovo mėnesį.
Apie tai, kad pilietybė turi būti atimta iš J. Kudimovo, imta kalbėti Valstybės saugumo departamentui (VSD) nurodžius, jog jis Lietuvos pilietybę įgijo nuslėpdamas informaciją apie savo biografiją.
Teigta, kad verslininkas nurodė netikslią informaciją apie įstaigas, kuriose mokėsi, darbovietes, nepranešė, jog buvo Sovietų Sąjungos KGB žvalgybos darbuotojas.
Anot VSD, grėsmę Lietuvos saugumo interesams kelia J. Kudimovo ilgamečiai ryšiai su asmenimis, kurie siejami su Rusijos žvalgybos tarnybomis, aukštas pareigas Rusijoje einančiais pareigūnais, taip pat jo veikla Kremliaus režimui strategiškai svarbiuose ekonomikos sektoriuose bei sąsajos su Rusijos įtakos operacijomis užsienyje.
Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.