„Paliktas nutarimas nepakeistas, skundas nepatenkintas “, – BNS sakė teismo atstovė Laura Kaupelė.
Teismo nutarimas administracinėje byloje nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
A. Martinkus su advokatu buvo apskundęs pernai lapkritį priimtą Valstybės saugumo departamento (VSD) nutarimą, kuriuo ir buvo skirta ši nuobauda – įspėjimas.
Policijos departamento teigimu, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnas A. Martinkus buvo atleistas iš tarnybos dėl ryšių bei informacijos nutekinimo asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu, taip pat dėl kriminalinės žvalgybos teisės aktų, veiklos ir procedūrų reglamentuojančių kriminalinę žvalgybą, policijos tarnybinės informacijos naudojimą, pažeidimų.
A. Martinkus savo ruožtu sausio pabaigoje kreipėsi į Seimo vadovybę, prašydamas ištirti, jo teigimu, esamų ir buvusių policijos vadovų inicijuotus neteisėtus kriminalinės žvalgybos veiksmus kitų pareigūnų atžvilgiu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, palikdamas galioti VSD priimtą nutarimą, konstatavo, jog grėsmė dėl pareiškėjo veiksmų ne tik galėjo kilti, bet ir kilo.
„Pareiškėjo veiksmai ne tik galėjo sukelti grėsmę įslaptintos informacijos, sudarančios valstybės ir tarnybos paslaptį, saugumui ir padaryti žalos ne tik valstybės institucijų interesams, bet ir sukelti pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba sudaryti prielaidas kilti tokiam pavojui, bet ir tokia grėsmė kilo, nes informacija buvo patikėta (perduota toliau administruoti ir tvarkyti) asmenims, neturintiems leidimų bei teisės su ja susipažinti. Dėl šių priežasčių nutarimas buvo paliktas galioti“, – BNS pranešė teismas.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintas nuostatas, VSD yra įgaliotas vykdyti administracinę teiseną dėl nusižengimų, numatančių atsakomybę už įslaptintos informacijos administravimo ar apsaugos reikalavimų pažeidimą. Jei toks pažeidimas sukėlė ar galėjo sukelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui, už tai gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų.
Teismas A. Martinkaus ir VSD ginčą nagrinėjo uždaruose posėdžiuose, pripažinęs bylos medžiagą nevieša, siekiant apsaugoti įslaptintą informaciją nuo galimo jos atskleidimo.
A. Martinkus buvusius aukštus pareigūnus kaltina, kad šie esą kovodami dėl įtakos jam nurodė be pagrindo sekti tuometinį Valstybės apsaugos sienos tarnybos (VSAT) vadą, dabartinį policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą, tuometinį Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, tuometinį Kauno apskrities policijos viršininką Darių Žukauską, Seimo narį ir vėliau aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, parlamentarą Artūrą Skardžių ir kitus.
Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovo pavaduotojas Andžejus Roginskis kaltinamas esą nurodęs A. Martinkui melagingai susieti Palangos gelbėtojų stoties vadą Joną Pirožniką su Kauno „Kamuolinių“ grupuote, taip inicijuojant kriminalinę žvalgybą.
Policijos departamentas atmetė buvusio pareigūno kaltinimus, pabrėždamas, kad jie „neatitinka tikrovės“.
A. Martinkus nuo 2002 metų dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuotų nusikaltimų tyrimo 1 valdybos vyriausiuoju tyrėju.
Generalinė prokuratūra, iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto gavusi A. Martinkaus persiųstą medžiagą, vasarį pakartojo nematanti pagrindo imtis tyrimo dėl buvusio pareigūno metamų kaltinimų policijai neteisėtu sekimu.
Buvęs pareigūnas savo rašte parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen prašė inicijuoti parlamentinės komisijos sudarymą dėl galbūt neteisėtų kriminalinės žvalgybos tyrimų.
Jis taip pat prašė tirti, jo teigimu, neteisėtus kai kurių buvusių ir esamų policijos vadovų veiksmus: buvusio Lietuvos kriminalinio policijos biuro vadovo Rolando Kiškio, buvusio jo pavaduotojo A. Roginskio, buvusio Imuniteto tarnybos vado, dabartinio teisingumo viceministro Elano Jablonsko, taip pat dabartinio biuro viršininko pavaduotojo Sauliaus Brigino, aukštų pareigūnų Gintaro Gečėno, Ginto Venclovo.
