„Ukrainai reikia ne tik ginklų, humanitarinės pagalbos, bet taip pat svarbu imtis visų įmanomų priemonių, kad teisingumas triumfuotų prieš nebaudžiamumą ir būtų nustatyti atsakingi už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, nelaukiant karo pabaigos“, – sako teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Kaip pranešė papildomą lėšų skyrimą inicijavusi Teisingumo ministerija (TM), pernai gruodį Hagoje vykusioje 21-ojoje Romos Statuto valstybių narių asamblėjoje buvo patvirtintas TBT 2023 metų biudžetas, kurio nepakanka visiems šio teismo atliekamiems tyrimams ir teismo procesams finansuoti.
Pranešime pažymima, kad daugiau nei metus trunkant karui ir TBT dirbant aktyvių karinių veiksmų kontekste, renkant įrodymus ir liudytojų parodymus karo vietovėse, siunčiant mobilias tyrimų grupes į karo zonas, taip pat augant poreikiui skirti liudytojų apsaugą ir perkėlimą, būtina užtikrinti maksimalius šio teismo veiklos pajėgumus.
Pasak E. Dobrowolskos, siekiant efektyvaus karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimo reikia žinoti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo poreikius ir kartu su partneriais juos nedelsiant atliepti, taip pat aiškiai komunikuoti lūkestį, kad nusikaltimų Ukrainoje tyrimas vyktų maksimaliai greitai.
TM primena, kad Lietuva buvo pirmoji pasaulio valstybė, kuri pernai kovą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą kreipėsi į TBT ir inicijavo „Hagos procesą“ pagal Romos statutą. Prie šios iniciatyvos prisijungė dar 43 Europos ir pasaulio valstybės.
Lietuva ir 2022 metais skyrė TBT papildomą 100 tūkst. eurų finansavimą ir delegavo nacionalinį ekspertą-tyrėją į Ukrainos situacijos tyrimo grupę. Pasak TM pranešimo, šiuo pavyzdžiu pasekė 26 valstybės, skyrusios TBT papildomą finansavimą ir žmogiškuosius išteklius.
