Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 28 dieną paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo gegužę priimtą sprendimą, kuriuo buvo atmestas „Leonhard Weiss“ ieškinys dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.
„Tai, kad galiojančiuose dvišaliuose susitarimuose nustatyti darbų įkainiai skiriasi nuo nurodytų rangos sutartyje (kai kurie įkainiai didesni, o kai kurie mažesni), nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė („Autokausta“ – BNS) darbų aktuose nurodė klaidingas atliktų darbų kainas ir praturtėjo ieškovės „Leonhard Weiss RTE“– BNS) sąskaita, nes rangos sutartyje nustatyti darbų įkainiai buvo pakeisti dvišalių susitarimų, kurie yra jungtinės veiklos sutarties dalis, pagrindu“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
Pasak teismo atstovės Ventos Valčackienės, teismo nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Pagal 2018 metų birželį pasirašytą 54,8 mln. eurų vertės sutartį apie 15 kilometrų geležinkelio rekonstravo „Hidrostatybos“, „Autokaustos“ ir „Leonhard Weiss RTE“ konsorciumas. „Hidrostatybai“ 2021 metų pradžioje iškėlus restruktūrizavimo bylą, pagrindine rangove tapo „Leonhard Weiss RTE“.
Pastaroji teismuose įrodinėjo, jog dėl darbų gausos užbaigiant projektą nepatikrino „Autokaustos“ atliktų darbų, taip pat nežinojo apie dvišales „Hidrostatybos“ sutartis su „Autokausta“, todėl nepagrįstai pastarajai sumokėjo beveik 196 tūkst. eurų.
Tuo metu „Autokaustos“ atstovai aiškino, jog „Leonhard Weiss RTE“, iš „Hidrostatybos“ perėmusi generalinės rangovės pareigas, žinojo apie dvišalius susitarimus, taip pat aplinkybę, kad juose buvo nustatyti skirtingi darbų įkainiai negu sutartyje su „LTG Infra“.
Pasak „Autokaustos“ atstovų, atsakingojo partnerio uždavinys buvo darbų aktus perrašyti ir pateikti užsakovui, o iš jo gautą apmokėjimą paskirstyti partneriams pagal dvišaliuose susitarimuose nurodytus įkainius.
Pagrindiniai Kauno geležinkelio mazgo atkarpos Kaunas–Palemonas, sujungusios Kauno intermodalinį terminalą su „Rail Baltica“, statybos darbai baigti 2020 metų spalį.
„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.
