Teismas nurodė, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus, tačiau teisės aktai nenustato, kad meras gali tvirtinti papildomas medžių apsaugos priemonių rekomendacijas.
Pasak Lietuvos architektų rūmų pirmininko Algimanto Pliučo, potvarkiu buvo siūloma nustatyti perteklines, teisės aktuose nereglamentuojamas ir nenumatytas procedūras asmenims, siekiantiems gauti statybą leidžiantį dokumentą ir leidimą šalinti medžius.
„Potvarkis ir didelė dalis jame suformuluotų nuostatų ir reikalavimų akivaizdžiai viršija savivaldybės merui teisės aktais priskirtą kompetenciją statybos ir teritorijų planavimo srityje. Todėl teismo sprendimas yra savalaikis bei atstato įstatymuose numatytą balansą ir apsaugo viešąjį interesą“, – pranešime teigė A. Pliučas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius tvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė minėtu potvarkiu kuria prielaidas perteklinėms procedūroms rastis.
„Patvirtintos rekomendacijos augina korupcijos Vilniaus savivaldybėje atsiradimo riziką, nes numatytos procedūros nėra aiškiai apibrėžtos ir galutinis jų taikymo rezultatas priklausys nuo subjektyvaus specialisto vertinimo“, – rašo M. Statulevičius.
Regionų administracinis teismas aiškina, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik pagal jiems priskirtą kompetenciją, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją pripažįstami neteisėtais.
Vietos savivaldos įstatyme reglamentuotas baigtinis mero įgaliojimų sąrašas, kuriame nėra nurodyta, kad meras turi teisę tvirtinti rekomendacijas, kuriomis nustatomos papildomos medžių apsaugos priemonės projektams, kuriuose yra planuojamas medžių šalinimas. Tuo pagrindu teismas konstatavo, jog potvarkiu patvirtindamas rekomendacijas Vilniaus miesto meras peržengė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribas.
