Išnagrinėjęs šią administracinę bylą, teismas konstatavo, kad VRK tinkamai nustatė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo ir Politinių partijų įstatymų pažeidimus, nes Artūro Zuoko ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimas vyko per trečiuosius asmenis.
Pasak teismo, esant tokioms aplinkybėms VRK ginčo sprendime dėl minėtų įstatymų pažeidimų privalėjo informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą apie nustatytus pažeidimus.
Partija buvo apskundusi VRK pernai rugsėjį priimtą sprendimą, kuriuo konstatuota, kad ji pažeidė rinkimų finansavimo tvarką, tačiau šiurkštaus pažeidimo nepadarė.
VRK anksčiau buvo atlikusi A. Zuoko rinkimų kampanijos į sostinės merus ir partijos rinkimų finansavimo tyrimą. Darbo grupė buvo nustačiusi, kad dalį išlaidų apmokėjo su A. Zuoku susijusios viešosios įstaigos „Azzara“, Jono Meko fondas ir „Vilnius 2035“.
Komisijos duomenimis, šios įstaigos sumokėjo bendrovei „Baltijos tyrimai“ už A. Zuokui ir jo vadovautai partijai naudingą sociologinę apklausą, bendrovei „Civitta“ – už nemokamo transporto Vilniuje studiją, kuri intensyviai naudota per rinkimų kampaniją, diskusijų rengimo išlaidas, publikacijos parengimą apie A. Zuoką.
Beveik 17 tūkst. eurų buvo pripažinti A. Zuoko ir tuomet jo vadovautos partijos nepiniginėmis kampanijos aukomis, kurias apmokėjo juridiniai asmenys. Dar 1,3 tūkst. eurų pripažinti neteisėtu Lietuvos laisvės sąjungos finansavimu.
VRK ne visas išlaidas pavyko nustatyti, nes negauta dalies prašytų duomenų.
Įstatymai nurodo, kad visos su rinkimų kampanija susijusios išlaidos turi būti apmokamos per specialią rinkimų sąskaitą, o finansavimas per trečiuosius asmenis draudžiamas.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
