Teismas teigia, kad nagrinėdamas bylą atsižvelgia ne tik į kaltinamajame akte pateiktus duomenis.
„Prašymo teismas netenkino, nes Baudžiamojo proceso kodeksas nereikalauja kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių, pateikti išbaigtus, vienareikšmius duomenis, kadangi tie duomenys išsamiai analizuojami posėdžiuose. (...) Teismas nagrinėdamas bylą neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis aplinkybėmis“, – BNS antradienį sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas.
„Grigeo Klaipėdos“ advokatas Linas Sesickas kaltinamąjį aktą grąžinti prokuratūrai paprašė teismo posėdyje spalio 18-ąją motyvuodamas tuo, kad aktas surašytas netinkamai, o jo trūkumai yra esminiai.
Prašymą atmetęs teismas pažymėjo, kad kaltinamojo akto trūkumus galima šalinti bylos nagrinėjimo metu.
„Teisminio nagrinėjimo metu prokuroras turi platesnę teisę keisti, papildyti kaltinimą, esant būtinybei, kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes ir jų kvalifikaciją galima keisti nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek teismo iniciatyva. Kaltinamojo teisė į gynybą tokiu atveju nepažeidžiama“, – teigė V. Jončas.
Prokurorė Gina Skersinskytė ankstesniame posėdyje teismo prašė įmonės advokato prašymą atmesti ir teigė įžvelgianti norą vilkinti procesą.
Kitas teismo posėdis planuojamas gruodžio 13-ąją.
Šioje baudžiamojoje byloje, kuri Šiaulių apygardos teisme pradėta nagrinėti rugsėjo 13-ąją, kaltinimai dėl Kuršių marių taršos pateikti kartono gamybos įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir 14 esamų bei buvusių įmonės darbuotojų, įskaitant pagrindinį „Grigeo“ grupės akcininką Gintautą Pangonį bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovą Tomą Eikiną.
Aplinkos apsaugos departamentas yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Jis nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.
„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtarus, kad į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, o su tuo susijusi įmonės dokumentacija gali būti klastojama. Įtarta, jog įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido ne vienus metus.
Tikisi „objektyvaus ir teisingo teismo proceso“
Atsiųstame „Grigeo Klaipėda“ direktoriaus Tomo Eikino komentare teigia, kad bendrovė ir toliau tikisi objektyvaus ir teisingo teismo proceso.
„Dėl taršos incidento prisiėmėme atsakomybę. Investuojame ir toliau tęsime investicijas į aplinkos atkūrimo priemones, kurios leis iš Kuršių marių pašalinti visus bendrovei inkriminuojamus teršalus. Tačiau mūsų pagrįstą susirūpinimą kelia tai, kad prokuratūros pareikštuose kaltinimuose iki šiol vyrauja daugybė esminių faktinių ir teisinių prieštaravimų – dėl nenustatyto neigiamo reiškmingo poveikio aplinkai fakto, kuris yra privaloma sąlyga baudžiamajai atsakomybei, realaus taršos masto, vien teoriniais skaičiavimais paremto civilinio ieškinio, viena kitoms prieštataujančių specialistų išvadų, o taip pat išvadų, kurios neturėtų būti naudojamos byloje“, – rašo T. Eikinas.
Anot „Grigeo Klaipėda“ direktoriaus, bendrovė negauna aiškaus atsakymo ir dėl įmonei padarytos reputacinės žalos, kai paties teismo sprendimu tretiesiems asmenims buvo neteisėtai atskleisti bylos duomenys, kurių atskleidimą draudžia įstatymas.
„Grigeo Klaipėda“ šių metų vasarį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Šiaulių apygardos teismą dėl nutekintų jautrių ikiteisminio tyrimo duomenų, po to kai dar iki pirmojo teismo posėdžio žiniasklaidoje buvo paviešintas bylos kaltinamasis aktas. Teisininkų vertinimu, taip be leidimo buvo atskleista privati asmenų informacija ir pažeista nekaltumo prezumpcija.
