Už jos kandidatūrą balsavo 15 – visi posėdyje dalyvavę tarybos nariai.
„Nutarimas priimtas“, – paskelbė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
Į Teisėjų tarybą su dekretu kreipėsi prezidentas Gitanas Nausėda, jis pasiūlė LAT vadove skirti šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę 51 metų D. Bublienę.
„Pareigas vertinu kaip didžiulę atsakomybę“, – tarybos nariams sakė kandidatė.
Jei taptų LAT pirmininke, ji minėjo sieksianti lyderystės, darbo kokybės ir geresnės komunikacijos.
„Patį Aukščiausiąjį Teismą aš matau kaip lyderį, lyderį teisinės minties vystymo, teisinės politikos vystymo kontekste, kartu išmintingai užtikrinant asmenų teises, jungiant teismų bendruomenę ir visą teisinę visuomenę“, – sakė kandidatė.
Pernai lapkritį D. Bublienę Seimas paskyrė LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininke. Šiame teisme ji dirba nuo 2017 metų.
Prieš tapdama teisėja D. Bublienė yra dirbusi advokate, Teisingumo ministerijoje, asistente Mykolo Romerio ir Vilniaus universitetuose.
Kandidatė teisininko kvalifikaciją įgijo Vilniaus universitete, ten pat baigė doktorantūros studijas, yra socialinių mokslų daktarė.
„Iki paskyrimo teisėja D. Bublienė yra įgijusi įvairiapusės teisinio darbo, taip pat ir teisėkūros srityje, ir vadovaujamo darbo patirties, taip pat mokslinio ir pedagoginio darbo patirties“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis.
Jis savo kalboje paminėjo ir LAT kolegų atsiliepimus apie šią teisėją – ji kelia aukštus reikalavimus sau ir komandos nariams, tačiau išlieka geranoriška ir supratinga. Teisėja labai vertinama už bendruomeniškumą ir entuziazmą.
A. Kabišaitis savo kalboje taip pat akcentavo, kad ketvirtadienį vykusiame prezidento G. Nausėdos ir Seimo valdybos susitikime, Seimo vadovai taip pat kalbėjo apie būtinybę kaip įmanoma greičiau spręsti LAT nuolatinio pirmininko paskyrimo klausimą.
2004 metais D. Bublienė prezidento dekretu apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, taip buvo įvertinti šios teisininkės nuopelnai už paramą Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje.
Pretendentė kolegų apibūdinama kaip pasižyminti išskirtiniais analitiniais gebėjimais, kaip kruopšti, darbšti, konstruktyvi, gebanti susidoroti su sudėtingiausiais ir kompleksiškais teisės klausimais, savikritiška, atkakli, geranoriška, turinti tvirtą ir argumentuotą nuomonę, nuolat kelianti profesinę kvalifikaciją teisininkė.
„Pokalbio su Atrankos komisija metu pretendentė paliko motyvuotos ir komunikabilios ir konstruktyvios asmenybės įspūdį, argumentuotai atsakė į pateiktus klausimus“, – rašoma Teisėjų tarybai pateiktuose dokumentuose.
Atrankoje vadovauti LAT dalyvavo dvi šio teismo teisėjos: D. Bublienė ir Egidija Tamošiūnienė. Už pastarosios kandidatūrą balsavo šeši Atrankos komisijos nariai, prieš balsų nebuvo, tuo metu už D. Bublienę balsavo keturi komisijos nariai, du pasisakė prieš. E. Tamošiūnienė surinko 113 balų, o D. Bublienė – 108 balus.
Teisėjų tarybos narė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Vasarienė per posėdį iškėlė klausimą dėl teisėjų atrankų objektyvumo.
„Kokie yra pono prezidento argumentai ir motyvai? Kodėl ne pirmas, ne geriau objektyviai pagal objektyviuosius kriterijus įvertintas kandidatas yra pasirinktas?“ – teiravosi teisėja D. Vasarienė.
„Aš esu tikra, kad tą klausimą turėsiu atsakyti Lietuvos vardu atitinkamiems pareigūnams dėl to, kad mūsų situacija yra stebima. Kokie yra argumentai politinio pareigūno skirti Aukščiausiojo Teismo vadovą ne pagal Atrankos komisijos įvertinimą ir kitus objektyvią išraišką turinčius parametrus? Prezidentas turi teisę, bet turi prievolę paaiškinti, kodėl ne pirmas kandidatas yra pasirinktas“, – sakė ji.
D. Vasarienės teigimu, teisėjų bendruomenei yra svarbu, kad politikų dalyvavimas teisėjų atrankos procese nebūtų „nepagrįstas tam tikra prasme“, žinant kompetencijas ir diskrecijas.
Prezidento patarėjas A. Kabišaitis teigė, kad Atrankos komisijos išvada prezidento nesaisto, jis susitinka su pretendentais, šiuo atveju buvo susitikta su abiem pretendentėmis.
„Abi pretendentės pasirodė puikiai. Pasirinkimas prezidento pagal tai – kuri iš pretendenčių pateikė galbūt aiškesnę, tikslesnę Aukščiausiojo Teismo viziją“, – sakė A. Kabišaitis.
Jis ir kiti Teisėjų tarybos nariai vieningai D. Vasarienei atsakė, kad tokia Lietuvoje nustatyta ir egzistuoja teisėjų atrankos procedūra.
LAT vadovo atranka paskelbta gruodžio pabaigoje, po kelerių metų pavykus suformuoti visą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų korpusą.
Nuolatinio pirmininko LAT neturi nuo 2019 metų liepos, kai iš šių pareigų buvo atleistas Rimvydas Norkus, išvykęs dirbti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą Liuksemburge.
„Aukščiausiasis Teismas jau greitai bus ketveri metai, kai neturi pirmininko. Ta situacija, mano nuomone, yra absoliučiai nenormali, ir manyčiau, kad didesnė vertybė, jog mes patartume, mano nuomone ir giliu įsitikinimu, tikrai tinkamai kandidatei“, – per posėdį sakė LAT teisėjas, Teisėjų tarnybos narys Artūras Ridikas.
Jis paragino D. Vasarienės inicijuotą diskusiją baigti ir palaikyti D. Bublienės kandidatūrą.
Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė klausė D. Bublienės apie esą netvirtą jos apsisprendimą tapti LAT vadove.
„Aš nematau iš tikrųjų čia kokio nors savo neapsisprendimo“, – atsakė D. Bublienė ir priminė, kad atranka į Civilinių bylų skyriaus pirmininkus paskelbta anksčiau nei į teismo pirmininkus. Be to, pati Teisėjų tarybą pageidauja, kad į pareigas pretenduotų keli, o ne vienas kandidatas.
Pagal Teismų įstatymą, nesant nuolatinio teismo vadovo jam vadovauja vienas iš skyrių pirmininkų, turintis didesnį teisėjo darbo stažą šiame teisme.
Dabar Aukščiausiajam Teismui vadovauja Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
Tiek Konstitucijoje, tiek Teismų įstatyme įtvirtinta, jog LAT pirmininkas skiriamas iš visų paskirtų šio teismo teisėjų. Nuo 2019 metų nebuvo ilgesnio laiko, kad teisme dirbtų visi teisėjai.
LAT vadovą skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.
Šis teismas yra galutinė instancija civilinėms, baudžiamosios ir administracinėms byloms. LAT verdiktai yra neskundžiami.
LAT skelbia, kad jo funkcija taip pat yra formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, plėtoti teisę ir tokiu būdu užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje.
„Vienoda teismų praktika – tai būtina sąlyga asmenų lygybei prieš įstatymą užtikrinti, pasitikėjimo teise ir teisingumu, teisinio tikrumo ir saugumo garantas“, – sako LAT.
Nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, šis teismas patikrina, ar žemesnės instancijos teismas nepadarė teisės aiškinimo ar taikymo klaidos.
