Teisėjų taryba penktadienį pritarė prezidento teikimui pasibaigus įgaliojimų laikui atleisti šią teisėją iš pareigų.
„Belieka kolegoms dėkoti už darbą“, – per posėdį svarstant A. Kartanienės ir kitų teisėjų įgaliojimų pabaigos klausimą sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
64 metų teisėjos įgaliojimai baigiasi lapkričio pradžioje.
Pastaruosius devynerius metus A. Kartanienė dirbo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriuje, 2016 metais ji pirmininkavo išplėstinei šio teismo teisėjų kolegijai, nagrinėjusiai iki gyvos galvos kalėti nuteisto Henriko Daktaro ir jo grupuotės bylą.
Šiemet pavasarį teisėja su dar dviem kolegomis uždarame posėdyje nagrinėjo dėl pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą nuteisto buvusio Seimo nario Remigijaus Ačo kasacinį skundą.
2014 metų sausį, dar dirbdama Vilniaus apygardos teisme, A. Kartanienė kartu su dar dviem kolegomis paskelbė nuosprendį iki gyvos galvos trims vyrams – Audriui Skėriui, Markui Kardišauskui ir Šarūnui Juodžbaliui. Jie buvo pripažinti kaltais dėl žmogžudysčių – 2000-siais savo bute Šiauliuose buvo nužudyta moteris, tais pačiais metais Kaune vaiko akivaizdoje nušautas Kauno nusikalstamo pasaulio atstovas.
2001 metų spalį A. Kartanienės vadovaujama šio teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė nuosprendį Valerijaus Januškevičiaus samdomų žudikų gaujai, du asmenys buvo įkalinti iki gyvos galvos, kiti nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis. Gauja 1992-1998 metais žudė verslininkus ir nusikaltėlių pasaulio autoritetus, sprogdino automobilius, plėšė ir darė kitus nusikaltimus. Iš viso buvo nužudyta 13 žmonių, dauguma žmogžudysčių buvo užsakytos.
2003 metų spalį A. Kartanienės vadovaujama Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija pirmą kartą iki gyvos galvos įkalino tris Panevėžio „tulpinių“ gaujos narius – Virginijų Baltušį, Audrių Andrušaitį ir Algimantą Vertelką. Jie buvo nuteisti už trijų žmonių nužudymą, vėliau kitose bylose pripažinti kaltais ir nuteisti už kitas žmogžudystes.
Karjerą teismuose A. Kartanienė pradėjo 1983 metais.
2017 metais A. Kartanienė tapo Teisėjų garbės teismo pirmininke, iš šių pareigų pasitraukė 2019 metais, kai teisėjų kyšininkavimo bylą tiriantys pareigūnai pareiškė įtarimus jos sūnui Aringui Kartanui, tuomet dirbusiam teisėjo padėjėju Aukščiausiajame Teisme.
