Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti stabilų modernių puslaidininkių tiekimą į JAV ateityje bei apriboti įrangos ir modelių, reikalingų puslaidininkių gamyboje, eksportą į Kiniją.
Mikroschemos yra naudojamos visose šiuolaikiniuose elektronikos įrenginiuose: nuo kasdienių gaminių, tokių kaip šaldytuvai ir elektriniai dantų šepetėliai, iki kiek pavojingesnių, tokių kaip sparnuotosios raketos ir naikintuvai. Elektronikai ir technologijoms tobulėjant, juose esančių puslaidininkių komponentų kokybė taip pat auga. O tie, kurie nori būti technologijų pažangos priešakyje, privalo turėti prieigą prie pažangių puslaidininkių.
Būtent todėl JAV politiniai žingsniai rugpjūtį ir spalį buvo nekonvenciniai. Jais nebuvo įvesti kokie nors nauji simboliniai prekybos tarifai. Tačiau jie gali dešimtmečiams susilpninti ir sustabdyti Kinijos technologinį vystymąsi, kadangi ši šalis norėdama turėti prieigą prie aukščiausios klasės miksoschemų yra priklausoma nuo JAV technologijų. Akivaizdu, kad Vašingtonas pradėjo naują erą, kurioje prekybinių ryšių puoselėjimas, kuriuo pasižymėjo ankstesni dešimtmečiai, buvo pakeistas Šaltąjį karą primenančia suvaržymo strategija.
Kol nesutarimai tarp JAV ir Kinijos stiprėja, Taivanas jaučiasi įstrigęs tarp dviejų kovojančių milžinių. Išties, šiandienos pasaulinėje ekonomikoje yra neįmanoma kalbėti apie puslaidininkių tiekimo grandines, nepaminint Taivano. Ši šalis pagamina daugumą puslaidininkių pasaulyje ir didžiąją daugumą modernių lustų. Ir tikriausiai didžiausią pranašumą šioje srityje turinti įmonė yra „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ (TSMC). Ši bendrovė yra puslaidininkių pramonės lyderė ne tik Taivane, bet ir visame pasaulyje. Ši kompanija pagamina net 53,4 proc. viso pasaulio puslaidininkių, ji tiekia net 92 proc. šiuolaikinėje elektronikoje naudojamų pažangių lustų.
TSMC dominavimas rinkoje pavertė ją viena pelningiausių įmonių visame pasaulyje. Pernai ji aplenkė „Tencent“ ir tapo vertingiausia bendrove pagal rinkos kapitalizaciją Azijoje. TSMC yra tokia gigantė, kad vien ji, kartu su likusia puslaidininkių pramone, sudaro apie 15 proc. Taivano bendrojo vidaus produkto ir maždaug trečdalį Taivano akcijų rinkos vertės.
Nepakeičiamas vaidmuo, kurį TSMC atlieka pasaulinėse šiuolaikinės elektronikos tiekimo grandinėse, uždirbo daug pinigų Taivanui. Dėl to ši valstybė-sala sugebėjo išlaikyti sparčius augimo tempus net ir pandemijos įkarštyje, kai kitos šalys iš visų jėgų stengėsi užkirsti kelią visiškam ekonomikos žlugimui.
Tačiau į geopolitinę kovą tarp Kinijos ir JAV įtraukta puslaidininkių pramonė, Taivano sėkmę gali paversti košmaru.
Iki šiol Taivano puslaidininkių pramonė ir TSMC buvo vertinamos teigiamai. TSMC užimama lyderės pozicija pasaulinėse puslaidininkių tiekimo grandinėse yra laikoma pakankama priežastimi bet kuriai JAV administracijai įsikišti, jeigu Kinija pabandytų įsiveržti į Taivaną. Taigi ekspertai jau yra pavadinę TSMC Taivano „silicio skydu“, o daugelis taivaniečių laiko šią įmone „šventu kalnu“, saugančiu šią tautą – panašiai kaip centrinėje Taivano dalyje esantys kalnai saugo miestų centrus žemumose nuo didelės taifūnų rizikos.
Tačiau naujieji JAV įstatymai vieną dieną gali lemti Amerikos puslaidininkių pramonės, gebančios gaminti pažangias mikroschemas, suklestėjimą. Net jeigu tai įvyktų tik po kelių dešimtmečių, tai leistų JAV užsitikrinti tvarią puslaidininkių tiekimo grandinę ir padaryti Vašingtoną mažiau priklausomą nuo Taivano, kuri vieną dieną gali tapti kinų susivienijimo politikos auka. Dėl tokių pokyčių Taivanas ir TSMC prarastų savo svarbią poziciją Amerikos tiekimo grandinėje. Silicio skyde atsirastų įtrūkimas.
Kai Kinijos planai Taivano ir TSMC atžvilgiu atsidūrė dėmesio centre, spalį pradėjo sklisti gandai, kad amerikiečiai ir taivaniečiai kartu kuria planą evakuoti TSMC inžinierius ir sunaikinti lustų gamyklas, jeigu Kinija pradėtų invaziją į Taivaną. Tačiau Taivano pareigūnai atmeta tokias versijas. Sunku įsivaizduoti, kad net ir prasidėjus kinų invazijai, taivaniečiai būtų pasiryžę sunaikinti kai kuriuos brangiausius savo turtus.
„Academia Sinica“ politologo Jieho-mino Wu nuomone, Kinijos puslaidininkių pramonei taikomi eksporto apribojimai, kurie buvo įteisinti naujausiais teisės aktų pakeitimais, reiškia, kad TSMC nebėra toks pat apsauginis skydas. Priešingai, jeigu Kinijai darysis vis sunkiau gauti pažangesnių puslaidininkių dėl JAV įvestų apribojimų, į Taivano sąsiaurį ji žiūrės su vis didesniu goduliu.
„Dabartiniame scenarijuje, TSMC pozicija verčia Kiniją dar labiau geisti Taivano“, – sakė J. Wu.
Nors pastarųjų mėnesių pokyčiai puslaidininkių srityje pastūmėjo Taivaną Rytų Azijos geopolitinio centro link, tačiau namuose puslaidininkų pramonės dominavimo kaštai vertinami kaip mišrūs – pavyzdžiui, manoma, kad šios pramonės poveikis aplinkai gali turėti strateginių pasekmių.
„TSMC ir puslaidininkių pramone itin vertina tiek Taivano visuomenė, tiek vyriausybė, – sakė „Citizens of the Earth“ specialistas puslaidininkių pramonės klausimais Tsai‘us Chungas-yueh. – TSMC gauna viską, ko tik užsigeidžia.“
Ir TSMC reikia energijos. Labai daug.
„Remiantis dabartinėmis kompanijos augimo prognozėmis, tikimasi, kad iki 2030 m. ji suvartos 10 proc. Taivano pagaminamos energijos“, – teigė. T. Ghungas-yueh.
Tačiau patirdama tokių klienčių kaip „Apple“ spaudimą, TSMC privalo savo energiją gauti iš atsinaujinančių šaltinių. Kompanija pasižadėjo iki 2050 m. pasiekti nulinį į aplinką išmetamų teršalų kiekį, bet Taivane yra sunku gauti atsinaujinančios energijos: manoma, kad žaliais būdais šiemet bus išgauta tik apie 8 proc. šalyje pagamintos energijos.
Todėl TSMC skatina nacionalinę ir vietos valdžią paspartinti atsinaujinančios energijos projektų vystymą.
Nors T. Ghungas-yueh pastebi šios įmonės pastangas stumtelėti Taivaną mažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro, jį neramina kompanijos įsitraukimas į procesus.
„Mes matome, kad TSMC daro didelį spaudimą politikams paspartinti atsinaujinančios energijos projektų patvirtinimo procesą. Tai kelia nerimą, kadangi taip yra apsunkinamas deramas patikrinimas, kai siekiama užsitikrinti, kad būsimi vėjo jėgainių ar saulės energijos parkai neturės neigiamo poveikio vietiniams gyventojams ir aplinkai“, – paaiškino T. Ghungas-yueh.
Taigi TSMC energijos poreikis verčia Taivano atsinaujinančios energetikos sistemą vystytis greičiau nei šios šalies žmonės ir gamta gali pakelti.
Situaciją blogina ir tai, kad TSMC veiklai reikia labai daug vandens.
Puslaidininkių gamybai reikia didelių vandens išteklių. Kai 2015–2019 m. lustų paklausa smarkiai išaugo, TSMC sunaudojamo vandens kiekiai trijuose Taivano pramoniniuose parkuose išaugo 70 proc. iki daugiau nei 156 000 tonų vandens per dieną. Tokiu vandens kiekiu būtų įmanoma kasdien užpildyti po 60 olimpinio dydžio baseinų.
2020 m. TSMC planuojamos veiklos plėtra „Hsinchu“ mokslo parke, reikštų, kad kompanija turėtų padidinti savo suvartojamo vandens dalį nuo 40 proc. iki 85 proc. Gaosionge. Tai trečiasis pagal dydį Taivano miestas, kur TSMC gavo leidimą pradėti lustų gamyklos statybos darbus. Manoma, kad ši gamykla sunaudos apie 7 proc. miesto vandens. Nors puslaidininkių pramonė tobulina vandens išteklių perdirbimą ir pakartotinį naudojimą, šios pastangos nėra pakankamos.
Vandens sunaudojimo problema tapo akivaizdi pernai, prasidėjus sausrai, kuri smarkiai paveikė pietų Taivaną. TSMC pietiniame Tainano mieste turi net kelias gamyklas. Siekiant užtikrinti jų veiklą, kompanija turėjo sunkvežimiais atsivežti vandens iš kitų šalies vietų. Pernai „Hsinchu“ mokslo parke pradėjo veikti vandens gėlinimo įrenginys, kuris leis užtikrinti vandens tiekimą puslaidininkių gamintojoms net ir prasidėjus vandens trūkumui. Tačiau pats vandens gėlinimas yra daug energijos suvartojantis procesas, ypač jeigu vandens reikia mikroschemų gamybai, nes net keliuose šio proceso etapuose yra reikalingas ypač švarus vanduo.
Tačiau gali būti, kad gėlinimo nebus įmanoma išvengti, nes, remiantis „National Science and Technology Center for Disaster Reduction“, manoma, jog dėl klimato kaitos Taivanas kentės nuo vis dažnesnių sausrų. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. sausuoju laikotarpiu šalyje iškris 10 proc. mažiau lietaus.
Kaip skelbia Taivano vandens išteklių agentūra, puslaidininkių pramonės vandens poreikis, kartu su klimato kaitos keliamais pokyčiais, pietų Taivaną stumia link maždaug 390 000 metrinių tonų vandens per dieną deficito.
Šis trūkumas gali turėti rimtų ekonominių ir saugumo pasekmių, kurios aiškiausiai yra pastebimos šalies žemės ūkio sektoriuje.
„Žemės ūkis visuomet buvo mažiausiai aprūpintas Taivano sektorius“, – pasakojo Leanna Lai, kuri taip pat dirba „Citizens of the Earth“, kur jos specializacija yra Taivano žemės ūkio sektorius.
Dėl Taivano žemės ūkio sektoriaus padėties ir maisto politikos, šalis iš užsienio turi importuoti daugiau nei 70 proc. savo suvartojamų maisto produktų, o tai yra didžiausias maisto produktų importo lygis, lyginant su bet kuria kita šio regiono valstybe.
Šis elementarus savarankiškumo trūkumas reiškia, kad Kinijai gali net neprireikti įsiveržti į Taivaną, kad ji parklupdytų salą ant kelių. Paprasčiausia ilgesnė salos blokada, neleisianti importuojamoms prekėms pasiekti šalies, gali būti pakankama priemonė paversti Taivano žemės ūkio investicijų trūkumą į didelę maisto trūkumo krizę.
Todėl suvartodama itin daug energijos ir vandens puslaidininkių pramonė stumia Taivaną prie išteklių trūkumo, nebent įvyktų esmingi ir greiti šalies vandens ir elektros energijos vartojimo pokyčiai. Kai kurie Taivano politikai, atrodo, pastebėjo ir visai neseniai pabrėžė poreikį užtikrinti energijos atsargų kaupimą ir tiekimo pakankamumą. Tokie pokyčiai yra reikalingi, kad siekdamas atremti Kinijos įsiveržimą Taivanas būtų išvystęs ne tik karinius pajėgumus, bet ir taptų atsparus energetiškai.
Pirmenybės teikimas pelningai puslaidininkių pramonei, kai neatsižvelgiama į ilgalaikes ekonomines ir saugumo pasekmes, kenkia šalies atsparumui ir gebėjimui pasipriešinti Kinijai, kuri ateityje gali beviltiškai pritrūkti puslaidininkių.
Neseniai priimti JAV įstatymai, apribojantys Kinijos prieigą prie puslaidininkių, kartu su ilgamečiu Taivano palankumu šiam sektoriui, pavertė šią šalį pažeidžiama. Tai, kas buvo laikoma skydu, generuojančiu didžiulį pelną, dabar neabejotinai skatina Kiniją žengti į Taivaną, o puslaidininkių pramonės gilinama energijos ir vandens trūkumo problema mažina salos gebėjimą pasipriešinti invazijai.
