Alytaus rajono mero Algirdo Vrubliausko teigimu, gyventojams sudaroma galimybė išvykti, nuo durų prie durų vaikšto bendruomenių pirmininkai, seniūnaičiai, važinėja policijos pareigūnai instruktuoja gyventojus.
Pranešama, kad gretimose gyvenvietėse Miklusėnuose ir Užubaliuose šiuo metu dalijami respiratoriai, pirmenybė teikiama vienišiems senoliams, kurie negali pasirūpinti šia priemone dėl amžiaus ar lėšų stygiaus.
Vis dėlto Aplinkos apsaugos agentūrai atlikus oro taršos tyrimus praėjus parai po gaisro įmonėje „Ekologistika“ dar ketvirtadienį vakare paskelbti duomenys, kad nei vieno teršalo koncentracijos tyrimų vietoje neviršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytų normų.
Nenuostabu, kad tokia informacija jau spėjo sulaukti miestiečių pasipiktinimo ir net pašaipų, neva tokie duomenys rodo, kad degant padangoms Alytuje oras tapo net švaresnis.
Žmonės stebėjosi, kaip tai įmanoma, kad tarša nėra padidėjusi, ir svarstė, ar tyrėjai matavo ten, kur reikėjo. Taip pat – ar įrenginys skirtas matuoti teršalus, susidarančius padangų degimo metu.
„Reziumė – ekstremalių situacijų valdymas Lietuvoje paremtas clickbaitinėmis žinutėmis ir fotografijomis... Laimė, kad vėjas visos operacijos metu buvo nuo miesto...; Čia gal kaip Černobylyje buvo slepiama tiesa, kol viskas iš tiesų nepaaiškėjo. Padangų atliekos dega ir jokių teršalu nėra. Gal nejuokaukit su žmonių sveikata“, – tokie komentarai netruko pasipilti socialiniame tinkle.
Dar kiti skubėjo pajuokauti, neva tokie rezultatai įrodo, kad padangos gali būti visai ekologiškas kuras: „Rimtai, gerbiamieji „tyrėjai“... Gal patikslinkite, kurioje vietoje buvo matuota ar kažkokias logiškas išvadas, nes dabar darytina išvada, kad padangos yra ekologiškai švarus kuras, degė tiek tonų padangų ir absoliučiai švaru, tai galim padangomis krosnis kūrenti.“
Atsirado pasvarsčiusių, kad galbūt visai nereikalingas ir naujasis taršos mokestis, mat automobiliai tiek nepriterš, jei jau toks gaisras neturi pasekmių.
Matavimus tęs ir savaitgalį
Kaip aiškino Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Lina Gaidžiūnaitė, po momentinės taršos padidėjimo įsiplieskus gaisrui dabar matavimo rodmenys tikrai grįžo į normos ribas. Ji pabrėžė, kad sumažinti oro taršą ir gesinti gaisrą padėjo ir vakarykštės oro sąlygos – tinkama oro kryptis ir nedidelis lietus.
„Nuo gaisro pradžios jau praėjo daugiau nei para, galime daryti palyginimus, vesti vidurkius ir lyginti su vidutine paros ribine verte, matome, kad nė vienas matmuo neviršija normos“, – sakė specialistė.
Jos teigimu, mobili laboratorija taršos matavimus atliko ne tik 2 kilometrų atstumu nuo centro (kuris pasirinktas kaip optimaliausias objektyviai įvertinti situaciją), bet ir kitose miesto vietose.
„Jei laboratorija bus pastatyta arti taršos šaltinio, duomenys nebus tikslūs“, – sakė ji.
Naujaisiais duomenimis, ketvirtadienį, 16 val. Aplinkos apsaugos agentūros mobili laboratorija buvo perkelta į Alytaus miestą adresu Kauno g. 69, kur nepertraukiamai matuoja ir teikia duomenis gyventojams apie oro kokybę ir teršalų koncentracijas.
Mobili laboratorija budės mieste visą savaitgalį, kol ugniagesiai užgesins visus įmonėje „Ekologistika“ esančius ugnies židinius ir gaisras bus galutinai likviduotas. Agentūros darbuotojai kilnos laboratoriją į skirtingas miesto vietas, atsižvelgdami į vyraujančią vėjo kryptį ir jos pokyčius. Spalio 18 d. popietę mobili laboratorija bus perkelta į Miklusėnų gyvenvietę.
L. Gaidžiūnaitė pridūrė, kad iš karto kilus gaisrui buvo paimti oro ir vandens mėginiai, tačiau kol bus gauti pastarųjų duomenys, dar užtruks.
„Įprastai vandens tyrimai trunka iki 7 dienų. Vienų parametrų rezultatai gali pasirodyti ir greičiau, kitų gali tekti palaukti“, – aiškino ji.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) yra informavęs, kad gyventojai turėtų uždegti šulinius, jei iš jų naudoja geriamąjį vandenį, kai kur buvo nutrauktas ir vandens tiekimas.
Kaip įspėjo NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė, padangų degimo metu išskiriamos nuodingos cheminės medžiagos gali užteršti paviršinius vandenis, patekti į gruntą, gruntinių vandenų tarša gali siekti iki dviejų kilometrų.
Profesorius: dvokas nerodo užterštumo
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas patvirtino, kad jaučiamas dvokas nebūtinai rodo padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją.
„Kvapas ir kietųjų dalelių koncentracija yra skirtingas dalykas. Todėl kvapios medžiagos, degėsiai gali būti juntami, o teršalų rodikliai – normos ribose.
Kaip matėme, pirmą dieną virto dūmų kamuoliai, jie kilo kelis šimtus metrų į viršų, tai, suprantama, aplinka buvo užteršta. Kadangi dabar gaisras rusena palei žemę, tai kvapas yra, o teršalų koncentracija nepavojinga“, – kalbėjo profesorius.
Tačiau jis pabrėžė, kad visai kitas dalykas – ant įvairių paviršių (automobilių, nenuimto derliaus) nusėdusios dulkės.
„Tai yra pavojinga, tad reikėtų saugotis, gerai nuplauti tokias daržoves arba iš viso nevalgyti, nuvalyti paviršius“, – sakė jis.
Pasiteiravus, ar kokiomis nors sąlygomis dar įmanomas taršos padidėjimas, profesorius neslėpė, kad tokia galimybė yra: „Jei pakiltų vėjas ir sukeltų degėsius į atmosferą, tada atsirastų antrinis užterštumas. Bet jei ramu, liepsnos nėra, tada pavojaus nėra.“
Nepaisant skelbiamų sveikatai grėsmės nekeliančių rezultatų gyventojams vis dar patariama, kol nebus visiškai užgesintas gaisras, laikytis papildomų atsargumo priemonių – mažiau būti lauke, neatidarinėti langų.
Kokia teritorija užteršta?
Nors pirmąją gaisro diena pasirodė pranešimai, kad dūmai pasiekė Birštoną, Prienus ir net priartėjo prie Kauno, kokioje teritorijoje galėjo pasklisti pavojingos medžiagos, specialistai kol kas negalėjo patikslinti.
„Natūralu, kad dūmai sklinda nuo židinio tolyn. Bet dabar jie yra aukštesniuose sluoksniuose, nes dabar yra labai palanki oro taršos sklaida, dūmai yra pakeliami į viršų ir gerai sklaidosi, o priežemėje, mūsų kvėpavimo zonoje, bent jau 2,5 kilometrų atstumu tarša praktiškai išsisklaidžiusi.
Aišku, sunku prognozuoti, kiek dar toliau galėtų ji sklisti, tai matuosime ir savaitgalį, bet jau tikrai nebus taip intensyvu kaip gaisro pradžioje. Aplinkos apsaugos agentūra turi 14 stacionarių oro kokybės matavimo stebėjimo stotelių mieste ir tris kaimo vietovėse ir užtrunka laiko, kol tie dūmai pasiektų kitą miestą. Artimiausios dvi tokios stotelės yra Kaune ir jos kaip ir galėtų fiksuoti padidėjimą. Vis dėlto net jei būtų užfiksuotas taršos padidėjimas, negalima būtų daryti prielaidos, kad tai nutiko dėl gaisro, tam daugiau įtakos turi tarpvalstybinė tarša. Todėl sunku kol kas pasakyti ką konkretesnio, reikia šiek tiek laiko. Tokiais atvejais yra atliekamas tik modeliavimas, kaip gali sklisti tarša, tačiau tai neatspindi realių duomenų. Situacija tokiais atvejais gali keistis kas valandą, priklausomai ir nuo oro sąlygų", – kalbėjo L. Gaidžiūnaitė.
Ji pridūrė, kad kaip tik po pietų imami oro taršos mėginiai Birštone ir Prienuose lakiesiems organiniams junginiams ištirti, tačiau rezultatai bus tik kitą savaitę.
Pavojingas ir smilkimas
Portalas tv3.lt primena, kad degdamos padangos išskiria itin nuodingas chemines medžiagas (iš kurių kenksmingiausios yra benz(a)pirenas, benzenas, arsenas, švinas), kurios ypač pavojingos lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, taip pat ir dėl didesnės vėžinių susirgimų rizikos.
JAV valstybinės aplinkos apsaugos agentūra, nurodo, kad degant padangoms į aplinkos orą išsiskiria apie 80 lakiųjų cheminių medžiagų, kietosios dalelės, taip pat – 16 pavadinimų sunkieji metalai.
Specialistai įspėja, kad aplinkoje nuodingų medžiagų gali išlikti dar smilkstant gaisrui porą savaičių.
„Nuo smilkstančių padangų į aplinką patenka daug daugiau kenksmingų cheminių medžiagų lyginant su degančiomis, nes smilkstant yra žemesnė temperatūra ir teršalai nesudega.
Kiek toli smilkstantys dūmai gali pasklisti? Daug kas priklauso nuo vėjo greičio. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad pavojingumą galima įsivertinti pagal atstumą – jei žmonės mato smilkstant gaisro židinį, tai dar gali jausti ir poveikį. Nesant vėjo tai panašiai būtų keli kilometrai“, – kalbėjo A. Razmienė.
Kaip elgtis gaisro metu?
• Tie, kurie jaučia tiesioginį poveikį ar diskomfortą (mato juodus dūmus, uodžią specifinį kvapą), evakuotis į priešvėjinę gaisrui vietą. Ypač rekomenduojame pasišalinti iš gaisro dūmų paveiktų teritorijų besilaukiančioms, maitinančioms motinoms kartu su kūdikiais.
• Visiems būti gerai izoliuotuose uždarose patalpose, užsidarius langus.
• Jei patalpose yra mechaninė oro vėdinimo sistema, kondicionavimas ar rekuperacija, išjungti šių sistemų įrenginius.
• Nevartoti maistui lauke augančių vaisių daržovių, javų.
• Visus lauke esančius daiktus, su kuriais kontaktuojama (lauko baldus, automobilius ir pan.) gerai nuplauti.
• Alytaus miesto ir aplinkinių vietovių mokyklose neorganizuoti kūno kultūros pamokų lauke, darželiuose nevesti vaikų į lauką.
• Apsaugoti nuo taršos vandens šaltinius: sandariai uždengti šulinius ir nenaudoti jų vandens maistui.
