Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis BNS patvirtino, kad šis byloje figūruojantis politikas sustabdė narystę partijoje.
„Pagal partijos įstatus turi būti suspenduotas arba pašalintas narys. Jis susispendavo, nebėra partijos narys“, – sakė S. Skvernelis.
Anot S. Skvernelio, sprendimą šioje byloje politikas ketina apskųsti, tad narystė partijoje bus suspenduota iki galutinio teismo sprendimo. Jei E. Mončauskas bus nuteistas, partijos nariu, anot S. Skvernelio, jis nebegalės būti.
„Į tarybą išrinko žmonės, tarybos narys jis yra, nepartinis kol kas. Kai bus galutinė instancija, tada, matyt, bus galutiniai sprendimai vienokie ar kitokie“, – teigė jis.
Kaip antradienį pranešė prokuratūra, pirmosios instancijos teismo išteisintiems Telšių, Šiaulių ir Radviliškio gyventojams apeliacinis teismas skyrė beveik 30 tūkst. eurų siekiančias baudas.
Telšiškiui G. S. dėl visų trijų gyvūnų kankinimo epizodų skirta beveik 9,9 tūkst. eurų bauda. Kartu su juo kankinant skirtingus gyvūnus bendrininkų grupėse veikusiems trims kaltinamiesiems teismas skyrė po 3,8 tūkst. dviem – po 2,5 tūkst., o vienam – 1,9 tūkst. eurų dydžio baudas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su prokuroro skunde išdėstytais argumentais, kad privataus veterinarijos gydytojo V. P., liudijusio kaltinamųjų naudai, veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių pagal baudžiamojo kodekso straipsnį dėl melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo, parodymų, išvadų ir vertinimo.
Teismui pavedus Šiaulių apylinkės prokuratūrai spręsti šio liudytojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, praėjusį trečiadienį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo melagingų parodymų davimo.
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas, kai, tiriant visai kito pobūdžio nusikalstamas veikas, liudytoju apklausto 54 metų Telšių gyventojo G. S. telefone buvo aptikta daugybė vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti galimai žiauraus elgesio su gyvūnais epizodai.
Dėl vaizdo įrašuose užfiksuoto trijų gyvūnų žalojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2017 metų vasarą nufilmuota, kaip keli vyrai laiko surištą gyvą šerną ir, jį pražiodę, kerpa bei traukia besimuistančiam gyvūnui iltis. 2018 metų gegužę padarytame įraše matyti, kaip iš narvelio paleista audinė užpjudoma dviem medžiokliniais šunimis. Šie bejėgį gyvūną tampo ir drasko.
Trečiame vaizdo įraše matyti, kaip šunimis užpjudoma pririšta vietnamietiška kiaulė, o vėliau G. S. jai perpjauna gerklę ir gyvūnas nukraujavęs nugaišta. Ši egzekucija truko daugiau nei 40 minučių.
Atliekant tyrimą, buvo nustatyti septyni įtariamieji – 23-60 metų Telšių, Šiaulių ir Radviliškio gyventojai. Visi jie, išskyrus 23 metų telšiškį – medžiotojai. Manoma, kad iltys šernui buvo šalinamos, kad jį pjudant šių medžiotojų šunimis, šie nenukentėtų nuo besiginančio laukinio gyvūno. Audinę ir vietnamietišką kiaulę draskyti trys G. S. šunys buvo paleisti dresiruojant ir mokant juos medžioti.
Tai, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas žiaurus elgesys su minėtais gyvūnais, patvirtino ir kompetentingi gyvūnų gerovės specialistai, ir aplinkosaugininkai. Jų išvadose konstatuota, kad šunų draskoma audinė buvo suluošinta ir galėjo mirti, o vietnamietiška kiaulė – kankinama, suluošinta ir, perpjovus gerklę, palikta šunims toliau draskyti, kol nugaišo.
Specialistų nuomone, dėl tos pačios priežasties – medžioklinių šunų dresavimo tikslais, buvo šalinamos ir šerno iltys. Tokiu būdu laukinis gyvūnas buvo sužalotas, o koks jo tolimesnis likimas – nežinia.
Pernai gegužę Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai visus septynis kaltinamuosius išteisino kaip nepadariusius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.
Šį teismo nuosprendį Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Marius Fokas apskundė aukštesniajam teismui. Jo teigimu, teismas įrodymus vertino neišsamiai, šališkai, tendencingai ir selektyviai, iškraipė jų turinį, tinkamai neišanalizavo bei tarpusavyje nepalygino visų duomenų, neanalizavo ir visiškai nevertino pagrindinių objektyvių duomenų šaltinio šioje baudžiamojoje byloje – vaizdo įrašų ir jų turinio, todėl padarė neteisingas ir šališkas išvadas.
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsigaliojo jo priėmimo dieną ir per tris mėnesius gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.