Kaip rodo ILTE pateikti ir Eltos surinkti duomenys, be Vyriausybės vadovo įmonės „Garnis“ tarp šių nacionalinio plėtros banko klientų yra ir parlamentaro priesaiką sulaužiusio, buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio iš dalies valdoma „Agrolita“, iš viso gavusi daugiau nei 703 tūkst. eurų vertės paskolų ir garantijų.
Klientų sąraše – ir Kauno mero Visvaldo Matijošaičio netiesiogiai kontroliuojama bendrovė „Metropolio viešbutis“, gavusi 42,2 tūkst. eurų paskolą.
Kaip traktuojami politiškai pažeidžiami asmenys?
Pasak ILTE, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme įtvirtinta PEP sąvoka yra traktuojama ženkliai plačiau ir apima ne vien tik aktyviai politikoje dalyvaujančius, tačiau ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) svarbių viešųjų pareigų šalyje sąraše esančius asmenis.
Iš viso finansų įstaiga šiuo metu turi 13 klientų, kuriems nustatyta PEP rizika.
Iš jų su klientais, kurie dalyvauja arba per paskutinius 12 mėnesių dalyvavo politinėje veikloje, sudarytos 7 aktyvios sutartys – tai reiškia, kad gautos ILTE paskolos lėšos dar nėra grąžintos.
Visos šios sutartys sudarytos laikotarpiu nuo 2020 m.
Tuo metu į FNTT sudaromą sąrašą įeina ne tik Seimo, Vyriausybės nariai, savivaldybių merai ir administracijos direktoriai, bet ir valstybės bei savivaldybės įmonių vadovai ir valdymo organų nariai, politinių organizacijų vadovai, Valstybės kontrolės bei Lietuvos banko (LB), kariuomenės ir tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų vadovybė, diplomatai, aukščiausios instancijos teismų teisėjai.
Anot finansų įstaigos, nors PEP ar su jais susijusiems klientams ILTE taiko įstatyme numatytas procedūras, gauti nacionalinio plėtros banko finansavimą su politikoje dalyvaujančiais asmenimis susijusiam verslui teisinių apribojimų nėra.
M. Basčio įmonei – šimtatūkstantinės paskolos ir garantijos
Tarp ILTE klientų – parlamentaro priesaiką sulaužiusio ir mandato po nepavykusios apkaltos atsisakiusio M. Basčio beveik lygiomis dalimis su broliu valdoma įmonė „Agrolina“, teikianti žemės ūkio paslaugas.
Dirbdamas Seimo socialdemokratų frakcijoje 2016–2020 m. kadencijoje, M. Bastys Valstybės saugumo departamento (VSD) dėl ryšių su Rusijos verslininkais ir saugumo tarnybomis pripažintas pažeidžiamu, vėliau šias sąsajas nuslėpęs politikas Konstitucinio Teismo (KT) pripažintas sulaužiusiu Seimo nario priesaiką.
M. Bastys praėjusių metų rudenį kandidatavo į Seimą su buvusio Darbo partijos vadovo Viktoro Uspaskicho vedamu „Taikos koalicijos“ sąrašu, tačiau į parlamentą nepateko.
Buvęs Seimo narys valdo 49,98 proc. „Agrolinos“ akcijų, likusi dalis priklauso jo broliui Kęstučiui Basčiui.
Registrų centrui pateiktos praėjusių metų finansinės ataskaitos aiškinamajame rašte teigiama, kad įmonė mišria žemės ūkio veikla, grūdinių kultūrų auginimu ir mėsine gyvulininkyste užsiėmė iki 2024 m. lapkričio, o nuo to laiko veikia tik augalininkystės srityje.
ILTE duomenimis, „Agrolinai“ paskolos per finansavimo partnerius suteiktos iš trijų skirtingų priemonių. Dvi lengvatinės paskolos pagal 2023 m. pavasarį ir rudenį pasirašytas sutartis gautos iš paramos priemonės Rusijos agresijos prieš Ukrainą laikotarpiu – po 266,29 tūkst. ir 187,4 tūkst. eurų.
M. Basčio iš dalies valdoma bendrovė pagal 2020 m. sutartį taip pat gavo 100 tūkst. eurų paskolą pagal labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems verslams skirtą priemonę, praėjusiais metais sudaryta sutartimi – 150 tūkst. eurų paskolų garantiją iš žemės ūkiui ir žuvininkystės sektoriui skirtos priemonės.
Paskolos – ir merų kontroliuojamoms įmonėms
Viešbučių verslu ir trumpalaike nuoma užsiimanti Kauno mero V. Matijošaičio netiesiogiai per įmonę „Deltos investicijos“ kontroliuojama bendrovė „Metropolio viešbutis“ su ILTE 2020 m. rudenį sudarė vieną tiesioginės paskolos sutartį.
Daugiau nei 42,2 tūkst. eurų finansavimas skirtas iš paskolų priemonės kelionių organizatoriams.
Tiesa, kaip rodo bendrovės finansinės ataskaitos, paskolą gavęs „Metropolio viešbutis“ nuostolingai dirbo kasmet laikotarpiu nuo 2020 m., išskyrus 2022-uosius.
Tarp ILTE finansavimo sulaukusių politikų bendrovių – ir Kelmės rajono savivaldybės meru 2023 m. perrinkto, neseniai Centro dešinės sąjunga tapusios partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovo Ildefonso Petkevičiaus kontroliuojama žemės ūkio bendrovė „Kerkasiai“.
Kaip ir M. Basčio įmonė, I. Petkevičiaus bendrovė gavo lengvatinę paskolą iš priemonės Rusijos agresijos prieš Ukrainą laikotarpiu – pagal 2022 m. sutartį suteikta 252 tūkst. eurų. Pernai „Kerkasiai“ taip pat pasinaudojo galimybe kompensuotis palūkanas iš smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams skirtos priemonės – kompensacija siekė virš 2,1 tūkst. eurų, šis finansavimas skirtas ir tiesiogiai, ir per finansavimo partnerius.
Nedidelę palūkanų kompensaciją gavo ir buvusio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidato į Klaipėdos miesto savivaldybės merus Artūro Bogdanovo valdoma geodezijos bendrovė „Geosmart“ – pagal praėjusių metų sutartį tiesiogiai skirta kompensacija siekia virš 630 eurų.
ILTE finansavimas – ir valstybinėms, savivaldybių įstaigoms
Į PEP riziką turinčių ILTE klientų sąrašą patenka ir valstybės ar savivaldybių įmonės, kurioms vadovauja politikoje dalyvaujantys ar neseniai dalyvavę asmenys.
Tarp tokių klientų – Raseinių rajono savivaldybės valdoma „Raseinių komunalinės paslaugos“, kuriai nuo praėjusių metų vadovauja į Raseinių tarybą socialdemokratų partijos sąraše 2023 m. kandidatavęs Marius Bartusevičius.
Nuo 2020 m. įmonė su ILTE pasirašė 20 sutarčių, jomis iš priemonės Daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) bendrovė tiesiogiai iš viso gavo daugiau nei 9,65 mln. eurų, jie skirti 20 daugiabučių namų modernizuoti.
ILTE paskolų gavo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) valdoma viešoji įstaiga „Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras“, kuriai vadovauja „valstietė“, buvusi Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė Dalia Martišauskienė.
Pagal 12 tuo pačiu laikotarpiu sudarytų sutarčių įstaiga tiesiogiai gavo daugiau nei 2,8 mln. eurų paskolų, skirtų pagal priemonę centrinės valdžios viešiesiems pastatams finansuoti, ir dar beveik 503 tūkst. eurų vertės subsidijų.
ELTA primena, kad žurnalistinis centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas atskleidė, jog premjero iš dalies valdoma įmonė „Garnis“ pagal šiemet vasarį pasirašytą sutartį gavo 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE priemonės jauniems verslams „Startuok“ – t. y., sutartis sudaryta politikui jau einant Vyriausybės vadovo pareigas.
Antroji žurnalistinio tyrimo dalis kelia klausimus dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš su verslininku Darijumi Vilčinsku susijusios bendrovės „Uni Trading“.
Dėl „Garnio“ gautos paskolos panaudojimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą pradėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atskiro tyrimo dėl „Sagertos“ gautų paskolų nusprendusi nepradėti, bet prisijungti prie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) jau vykdomo tyrimo grupės.
Patikrinimą dėl „Garniui“ suteiktos paskolos atliko tiek pati ILTE, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) – pažeidimų abiem atvejais rasta nebuvo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
