Ši invazija tik dar labiau atšviežino autoritarinio Kinijos lyderio Xi Jinpingo viziją, pagal kurią Taivanas turi būti prijungtas prie Kinijos. Panašūs yra ir prezidento Vladimiro Putino užmojai. Daugeliui taivaniečių įvykiai Ukrainoje tapo pamoka apie tai, kokios taktikos ir kokie ginklai gali sulėtinti daug galingesnės jėgos veržimasi. Tai taip pat tapo žiauriu perspėjimu, kad sala nėra pakankamai pasiruošusi plataus masto atakai.
Ekspertų teigimu, Taivano gynybos sistemos yra prastai aprūpintos ir turi per mažą personalą. Šalies prezidentė Tsai Ing-wen pažadėjo ginti šią salą, tačiau Taivano lyderė nesugeba įtikinti uniformuotos vadovybės, kad jos strateginė vizija pasiteisintų.
Taivanas išleidžia milijardus dolerių naikintuvams ir povandeniniams laivams, tačiau šalies kariai negauna pakankamai amunicijos mokymams. Ekspertai įsitikinę, kad šalies privalomoji karo tarnyba yra per trumpa, o rezervo karių programa – nepakankamai griežta. Kariuomenė stengiasi suburti profesionalias pajėgas, bet jiems nesiseka įdarbinti naujų žmonių ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos karių.
Tačiau Ukraina tapo postūmiu pokyčiams.
Kai Wu Chiuan-syunas, kompiuterių inžinierius iš Taipėjaus, kovo mėnesį su kitais rezervo kariais susirinko tankiame ir drėgname miške centrinėje Taivano dalyje, jie treniravosi ilgiau ir sunkiau, nei kiti kariai pastaruosius kelerius metus. Jis pasakojo, kad kariuomenės vadai beveik kiekvieną dieną primindavo vyrams, jog Kinijos keliama grėsmė tik auga.
„Ukraina parodė mums, kad pirmiausia turime įrodyti, jog turime ryžto kautis patys – tik tuomet galime tikėtis kitų pagalbos“, – teigė 31-erių W. Chiuan-syunas.
Didžiausia Taivano gynybos dilema tapo neatsakytas klausimas: ar Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) siųstų karinę pagalbą Taivanui? Gegužę prezidentas Joe Bidenas užsiminė, kad tai padarytų, tačiau JAV nepateikė jokių aiškių saugumo garantijų. Jie tikisi, kad tokia pozicija neprovokuos Pekino ir kartu neskatins Taivano paskelbti oficialios nepriklausomybės.
Xi Jinpingas teigė siekiantis taikaus susijungimo su Taivanu, o nuo invazijos jį atgraso tikėtinas didžiulis ekonominis ir diplomatinis smūgis Kinijai. Tačiau Kinija siunčia rimtus įspėjimus. Savaitgalį Kinijos gynybos ministras Wei Fenghe pareiškė, kad Pekinas dėl Taivano „kovos iki galo“. Jie beveik kasdien į salos pusę siunčia naikintuvus: praeitą mėnesį jie sugebėjo per vieną dieną nusiųsti net 30 lėktuvų.
Nerimaujama, kad tokie manevrai, tyčia arba netyčia, gali tapti įžanga į naują konfliktą.
„Mes negalime laukti, mes kovojame su laiku, – sakė buvęs Taivano gynybos ministras Michaelis Tsai. – Rusijos invazija Ukrainoje įvyko akimirksniu. Kas žino, kada Liaudies išlaisvinimo armija nuspręs įsiveržti į Taivaną.“
„Dygliakiaulės strategija“
Sausio mėnesį buvo surengtos kelios karinės pratybos, kuriomis buvo siekiama pademonstruoti savo jėgą Kinijai. Jų metu Taivanas parodė, kaip šalis ketina stabdyti priešo įsiveržimą į salos oro erdvę, pajėgų išsilaipinimą paplūdimiuose ir, blogiausiu atveju, kokių veiksmų būtų imamasi užėmus šalies miestus.
Centriniame Taivane esančioje oro pajėgų bazėje nuaidi sirena. Vos po kelių minučių į orą pakyla F-16 naikintuvai, kurių tikslas – atbaidyti priešą. Šiaurinėje šalies pakrantėje karinis jūrų laivynas išbandė naujus minų klojimo laivus, kol du mažesni laivai šaudė šaudmenis. Viename pietiniame mieste dūmai užpildė iš netikrų burbulinės arbatos ir kitų kavinių vitrinų sukurtas gatves, kuriose kariai, apsikeisdami šūviais su priešininkais, mokėsi, kaip reikia kovoti miestuose.
Šios pratybos atspindi besitęsiantį konfliktą Taivano gynybos strategijoje.
Pirminė idėja, kurią palaikė 1949 m. į Taivaną pabėgę nacionalistų lyderiai, buvo vieną dieną atgauti žemyne esančią valstybės dalį. Net ir šioms viltims iš lėto blėstant, Taivanas ištisus dešimtmečius į Kinijos grėsmę reagavo pirkdamas ir kurdamas tradicinius ir ypač brangius ginklus, pavyzdžiui, naikintuvus. Tačiau Taivanas turi daug mažiau ginklų nei Kinija, kuri investavo milžiniškas sumas, ir taip sukūrė vieną didžiausių kariuomenių pasaulyje.
Matydami šį didėjantį disbalansą, JAV pareigūnai ir kai kurie Taivano strategai skatina salos lyderius kaupti daugiau mažesnių ginklų, pavyzdžiui, pirkti daugiau karinių laivų, kurie pratybų metu sugeba greitai užminuoti pakrantę, kad jos nepasiektų priešo pajėgos.
Tokios strategijos šalininkai teigia, kad Taivanas, kaip ir Ukraina, galėtų lengvai panaudoti „Stinger“ raketas, kuriomis šaudant nuo peties galima numušti lėktuvus, bei nešiojamas „Harpoon“ raketas, galinčias atakuoti laivus. Šiuos ginklus, priešingai nei tankus ar stambius karinius laivus, yra sudėtinga sunaikinti.
„Pagrindinė idėja yra tapti taip sunkiai sunaikinamu, kad priešas gerai pagalvotų, prieš imdamasis bet kokių veiksmų“, – sakė buvęs Taivano karinio jūrų laivyno vadas ir generalinio štabo viršininkas Lee Hsi-minas bei vienas aktyviausių tokios strategijos Taivane šalininkų.
Visapusiškai užpulti Taivaną, panaudojant oro, jūrų ir sausumos pajėgas, būtų daug sunkiau nei Rusijai įsiveržti į Ukrainą. Tačiau kai kurie JAV ir Taivano gynybos pareigūnai mano, kad Pekinas sugebėtų tai padaryti jau po kelerių metų.
Viliamasi, kad nepavykus priešo atgrasyti, vadinamoji dygliakiaulės strategija leis Taivanui laimėti laiko, per kurį JAV galimai atsiųsti pagalbos. 2019 m. prezidentė T. Ing-wen sakė, kad Taivanas sugebėtų atsilaikyti 24 valandas, per kurias Kinija susidurtų su tarptautiniu spaudimu.
Šalis įsigijo „Harpoon“ raketų ir kitų ginklų, atitinkančių šį strateginį pokytį, tačiau dėl to prezidentė susidūrė su kai kurių kariuomenės lyderių pasipriešinimu. Jų teigimu, mažesni ginklai neparodo akivaizdaus pasipriešinimo Kinijai. Kariuomenės lyderiai mano, kad tolimo nuotolio raketos, galinčios pataikyti į žemyne esančius taikinius, galėtų sėkmingai atgrasyti Pekiną. Naikintuvai gali greitai reaguoti, kai netoli Taivano zuja Kinijos pajėgos. Tarp politikų ypač populiarios didelės platformos.
Kinijai pradėjus puolimą, Taivanas beveik neabejotinai žlugtų, jeigu jiems nepadės JAV ir jos sąjungininkai. Kai kurie Taivano gyventojai mano, kad nesulaukus konkrečių pažadų padėti, atsisakyti pačių galingiausių ginklų yra per daug rizikinga.
„Negalime būti tikri, kad JAV ateis mūsų išgelbėti, – sakė Ou Si-fu, Nacionalinės gynybos ir saugumo tyrimų instituto ekspertų grupės, bendradarbiaujančios su Taivano gynybos ministerija, tyrėjas. – Taigi Taivanui reikia tam tikrų stiprių pajėgumų. Priešingu atveju, mes susirišime savo rankas ir lauksime mirties.“
Karys per tarnybą priaugo 5 kg
Praeitą rudenį savo privalomąją karo tarnybą pradėjo 25-erių Hu Yu-huanas. Jis troško įgauti žinių, būtinų apginti savo tėvynę. Tačiau, pasak vyro, jis jautėsi atvykęs ne į karinius mokymus, o, verčiau, į vasaros stovyklą.
Kai jis ir kiti šauktiniai turėjo bėgioti, bėgimo greitis buvo nustatomas pagal lėčiausią grupės narį, kuris pavargdavo nubėgęs vos 100 metrų. Jie praleisdavo valandų valandas ravėdami ir šluodami žemę. Pusmaratonį nubėgantis H. Yu-huanas teigė, kad per keturis tarnybos mėnesius jis priaugo penkis kilogramus ir jis dar niekada nebuvo: „Tokios blogos formos.“
Praeito amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, Taivanui demokratėjant, naujai išrinkta valdžia sumažino gynybos biudžetą, todėl šalies kariuomenė susitraukė. Taivane šiuo metu tarnauja apie 169 000 karių, dar du milijonai karių yra rezerve. Palyginimui, Kinijos kariuomenė šiuo metu turi du milijonus aktyviojo rezervo karių.
Salos lyderiai norėtų panaikinti privalomąją karo tarnybą ir geriau turėti profesionalias savanorių pajėgas. Taivano gynybos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad pernai jiems pavyko užpildyti daugiau nei 95 proc. tarnybos vietų. Tačiau ekspertai mano, kad autoritarinės liekanos kariuomenėje nei nedideli atlyginimai neleidžia pritraukti kvalifikuotų naujokų.
Šalies koviniai mokymai taip pat yra kritikuojami dėl savo paviršutiniškumo, nesvarbu, ar yra kalbama apie mokymus, skirtus 18-os metų šauktiniams, ar rezervo kariams. Prieš tris dešimtmečius privalomoji karo tarnyba truko iki trejų metu, o šauktiniai kasdien turėjo nubėgti bent po penkis kilometrus. Dabar jų tarnyba baigiasi po keturių mėnesių, o kasdien jie dažniausiai nenubėga net trijų kilometrų, aiškino ekspertai ir neseniai karo tarnybą atlikę vyrai.
Taivano gynybos ministerijos atstovas, pulkininkas Sunas Li-fangas teigė, kad šauktinių fizinio pasirengimo reikalavimai buvo sušvelninti, vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis, nes rengdama mokymus, kariuomenė turi atsižvelgti į programos saugumą.
Prezidentės T. Ing-wen administracija svarsto pailginti privalomąją karinę tarnybą iki vienerių metų. Šiuo metu taip pat yra išbandoma karių kvalifikacijos kėlimo programa, trunkanti ne vieną, o dvi savaites, skiriant daugiau valandų koviniams mokymams.
Kompiuterių inžinierius W. Chiuan-syunas buvo vienas pirmųjų naujoje programoje dalyvavusių karių. Jis pasakojo, kad be šaudymo pratybų, jis ir kiti rezerve esantys kariai žygiavo kalnų keliais, siekdami išbandyti grupės gebėjimą ilgą laiką nešti sunkiuosius ginklus. Mokymų pabaigoje W. Chiuan-syunas jautėsi pasiruošęs karui.
„Jeigu tik turėsiu ginklą, – sakė vyras, – man viskas bus gerai.“
„Ieties smaigalys“
Taivano pokalbių laidose ekspertai ir įvairūs pareigūnai diskutuoja apie Kinijos įsiveržimo tikimybę. Įstatymų leidėjai nerimauja dėl Taivano kariuomenės pasirengimo. Susirašinėjimo grupėse aktyvistai kuria planus, kaip į salos gynybą būtų galima įtraukti visą visuomenę.
Tai atspindi staigų požiūrio pasikeitimą Taivane, kur daugelis ilgą laiką buvo abejingi Kinijos galimai agresijai: žmonės arba buvo susitaikę su neišvengiamu pralaimėjimu, arba aklai tikėjo sulauksiantys JAV paramos.
Prezidentė T. Ing-wen naudojasi karu Ukrainoje savo idėjoms įgyvendinti. Ji paskyrė ekspertų grupę, kuri analizuoja Ukrainos karo strategiją. Tačiau kyla klausimas, ar jai tikrai pavyks įtikinti valdžią priimti nepopuliarius sprendimus, pavyzdžiui, dar labiau padidinti kariuomenės biudžetą, kuris jau dabar sudaro kiek daugiau nei 2 proc. Taivano bendrojo vidaus produkto.
„Negalime į Ukrainos žmonių kančias žiūrėti tik kaip į naujienas, – sakė Alexanderis Huangas, „Tamkang“ universiteto Tarptautinių reikalų ir strateginių studijų instituto profesorius. – Tai yra pamoka, kurią turime išmokti.“
Buvęs karinio laivyno vadas L. Hsi-minas bei kiti ragina Taivaną sukurti iš civilių sudarytas teritorines gynybos pajėgas, panašias į veikiančias Ukrainoje.
Nevyriausybines grupės „Forward Alliance“ įkūrėjas Enochas Wu mano, kad apmokytos civilių pajėgos galėtų tapti Taivano gynybos „ieties smaigaliu“: „Tai Taivanui yra gyvybės arba mirties klausimas.“
Kai kurie civiliai ruošiasi savarankiškai.
Vieną šeštadienį maždaug dvi dešimtys žmonių netoli Taipėjaus esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje imitavo susišaudymą. Šiuos mokymus vedė įmonė „PolarLight“, kuri moko pagrindinių pirmosios pagalbos principų ir šaudymo įgūdžių, naudojant tikroviškus „Airsoft“ ginklus. Dalyviai lėtai judėjo tarp aplink stovėjusių automobilių ir autobusų, taikydamiesi į įsivaizduojamus priešininkus. Jeigu kuris nors dalyvis nukrisdavo ant žemės, kiti turėjo perkelti jį į saugią vietą ir uždėti turniketus.
Danny Shai, 21-erių karo akademijos studentas, sakė, kad į šiuos mokymus jis užsirašė, nes nerimavo, jog jis negauna pakankamai praktinės patirties akademijoje. Jis teigė, kad nori būti pasiruošęs blogiausiam.
„Kaip taivanietis, – sakė D. Shai, – manau turėtume rimčiau žiūrėti į pasiruošimą karui.“
