Kauno klinikose neeilinis vizitas. Į medikus kreipėsi pacientas, kuriam įgėlė angis. Ir nors toks atvejis šiemet ligoninėje pirmasis, gydytojus pribloškė visai ne roplio įkandimas, o tai, kad vyras į ligoninę atvyko ne vienas. Drauge atsivežė margąją sužeidimo kaltininkę, įgrūstą į stiklainį.
„Tas pacientas buvo gamtoje ir jam į pirštą gnybtelėjo gyvatė. Jis nusprendė atvežti parodyti, kas čia buvo tas kaltininkas, tai atvyko kartu su angimi“, – pasakojo Kauno klinikų skubios medicinos gydytojas Audrys Kukulskis.
Medikai sako, kad to dar nebuvo regėję.
„Angis buvo saugiai uždaryta stiklainyje, tai visiems buvo smalsu matyti ir žiūrėti, kaip atrodo tas gyvūnas, kurį nedažnai galima pamatyti“, – sakė gydytojas.
Kalbintiems kauniečiams toks vyro poelgis kelia ir juoką, ir pašaipą:
„Ką daktarai turėjo daryt? Gydyti nuo agresyvumo angį, ar ne?“
„Vaizdas nekoks gal.“
Kanda tik išprovokuota
Vyriškis medikams paaiškino, esą gyvatę išvydo sode, besišildančią ant lieptelio prie tvenkinio, ir bandė ją nuvyti, tad ši ir caktelėjo į pirštą. Roplių žinovai nustebę, kad angis gulėjo tokioje vietoje.
„Angis neturi kuo maitintis prie vandens telkinio, jai nėra ko ten būti. Ten turėjo būti arba ganykla, pieva, kur yra graužikų. Jos medžioja pagrinde graužikus, peles, pelėnus ir ant jų esančius parazitus, erkes, uteles, blusas“, – aiškino herpetologas Gerardas Paškevičius.
Herpetologas įtaria, kad vyras greičiausiai angį gaudė ir grūdo į stiklainį, tad ši pajutusi pavojų ir kirto. O tada jau beliko su visu stiklainiu lėkti į ligoninę.
„Angis kanda, kai yra maksimaliai išprovokuota. Pirmiausia ji šnypščia – žiūrėkit, čia aš. Jei nepadeda, gyvūnas ar žmogus prie jos lenda, tada ji išsižioja, žiūrėk aš dantis turiu. Jei tai nepadeda, ji kerta į orą, specialiai į šoną, jei vis tiek lenda, tada taip, ji įkas“, – teigė G. Paškevičius.
Laimė, šį kartą vyrui gyvatė vos grybštelėjo pirštą, medikai suteikė pirmąją pagalbą ir išleido pacientą į namus. O angių nuodai gali būti ir itin pavojingi. Tiesa, mirčių nuo jų įgėlimo dar nėra užfiksuota.
„Tų situacijų gali būti įvairiausių – nuo sauso įkandimo, kai nėra suleidžiami nuodai, yra tiesiog elementari žaizda, iki guldymo ir gydymo intensyvios terapijos skyriuje. Krešumo sistemos sutrikimai, dėl ko gali pasireikšti kraujavimai ir potencialiai gyvybei grėsmingos situacijos, kraujavimai iš virškinamojo trakto, į smegenis, į vidaus organus“, – aiškino A. Kukulskis.
Angys šiandien sutinkamos retai
Angys daugiausia pastebimos miškingose ir pelkėtose vietovėse. Žmonės sako, anksčiau jų regėję dažniau:
„Jaunystėje daugiausia, kaime kol gyvenom. Nemalonu, neimčiau į rankas.“
„Niekada ir nenoriu pamatyt. Bijau labai.“
„Visą vaikystę, jaunystę pilna jų buvo, dabar aš jų nematau. Kad ir miške būnu, grybauju, labai retai pamatau.“
Herpetologas sako, kad nenuostabu, jog dabar šie gyviai sutinkami retai, mat jie nyksta. Ir primena, kaip elgtis pamačius gyvatę.
„Trepsėkit. Jos neturi išorinių ausų, turi vidinę, jos girdi virpesius, išgirs ir tada – turiu nušliaužt, pasislėpt po kelmu, rąstu, į kiminus, kad tik ant manęs neužmintų“, – sakė G. Paškevičius.
Per metus į įvairias Lietuvos ligonines dėl gyvačių įkandimų kreipiasi apie pusšimtį pacientų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
