Šaltojo karo eros intelektualas, ilgametis Kremliaus kritikas, istorikas A. Michnikas, šiuo metu būdamas 75-erių metų, yra liberalios krypties Lenkijos laikraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius.
Intelektualas tvirtina, kad pokyčiai Rusijoje įvyksta tik tada, kai šalis pralaimi karą.
„Pokyčiai Rusijoje įvyko tik po to, kai pradėti karai buvo pralaimėti – po Suomijos, Japonijos, Afganistano, dabar – Ukrainos karo“, – Radio Free Europe/Radio Liberty žurnalistams teigė A. Michnikas.
Vienoje iš laikraščio skilčių intelektualas A. Michnikas ukrainiečių kovą prieš okupantus apibūdino kaip naujausią pasipriešinimą Sovietų Sąjungos ir Rusijos vykdytoms žiaurioms represijoms.
„Turime tai pasakyti garsiai ir aiškiai: mes visi šiuo metu esame ukrainiečiai“, – rašė istorikas.
Duodamas interviu, A. Michnikas pastebėjo, kad Rusijos prezidentas V. Putinas iš savo pavaldinių tikriausiai gaudavo netikrą informaciją ir manė, jog pradėta invazija į Ukrainą vyksta taip pat sėkmingai, kaip 2014 m. įgyvendinta Krymo aneksija, kai Rusijos kariai be skiriamųjų ženklų iš Ukrainos perėmė Juodosios jūros pusiasalio kontrolę.
„Didžiausia V. Putino viltis buvo ta, kad pasikartos toks pats scenarijus kaip Krymo aneksijos atveju. Tačiau pakilimo, koks buvo okupuojant Krymą, nebebuvo“, – kalbėjo istorikas.
Prabėgus mėnesiui po neteisėtos Krymo aneksijos, 2014 m. kovą V. Putinas separatistams, kovojantiems pietryčių Ukrainoje, išsiuntė ginklų, pinigų ir suteikė kitą būtiną pagalbą.
Tokiu būdu Rusijos lyderis dar labiau paaštrino situaciją Ukrainos teritorijoje, o įsiplieskęs karas pareikalavo mažiausiai 13 200 gyvybių.
Istoriko manymu, V. Putino užsibrėžtas tikslas pradėti karą Ukrainoje buvo paremtas įsitikinimu, kad ukrainiečiai nėra atskira tauta. Tuo tiki ir daugelis rusų.
„Jis galvoja, kaip ir kai kurie mūsų bendri draugai rusai, kad Ukraina – ne ukrainiečiai, bet rusų tautinė mažuma, kad jie yra viena tauta. Tačiau toks įsivaizdavimas yra didelė klaida, kurią daro ne tik V. Putinas, bet ir daugelis absoliučiai sąžiningų, inteligentiškų žmonių Rusijoje“, – kalbėjo A. Michnikas.
Tuo metu ištremtas rusų oligarchas Michailas Chodorkovskis CNN žurnalistams teigė, kad V. Putinas pasirodė „tikru bepročiu“, nes Rusijos invaziją Ukrainos šios šalies piliečiai sutiko priešiškai.
A. Michnikas pastebi, kad V. Putinas taip pat neteisingai įvertino JAV ir NATO šalių skubotą žingsnį atsitraukti iš Afganistano, nors daugelis kritikavo, kad Aljanso narės tokiu būdu tarsi parodė galimus vidinius nesutarimus.
„V. Putinas galvojo, kad JAV po Kabulo yra nuslopusios, kad šalies prezidentas Joe Bidenas neturėjo Donaldui Trumpui būdingos iliuzijos, esą V. Putinas yra geranoriškas genijus. Tačiau J. Bidenas yra ramus, normalus žmogus, kuris žino, kad V. Putinas yra banditas, ir kaip reikia elgtis su banditu“, – kalbėjo istorikas.
Pasak Kremliaus kritiko A. Michniko, Rusijos prezidentas taip pat neįvertino ukrainiečių galimybių. Visgi istorikas taip pat pripažįsta, kad jis irgi buvo vienas iš skeptikų, neįvertinusių Ukrainos atsidavimo savo šaliai.
„V. Putinas nemanė, kad Ukrainos kariuomenė bei civiliai parodys herojišką atsidavimą ginant savo šalį. Tai nuostabu. Niekas negalėjo pagalvoti, kad taip nutiks, ir aš nemaniau. Ukrainiečiai man sakė, kad taip bus, bet aš jais tuo metu nepatikėjau“, – atviravo A. Michnikas.
Istorikas teigia, kad yra sudėtinga įvertinti, kiek paprastų rusų piliečių palaiko V. Putiną, ypač atsižvelgus į faktą, kad šalyje vis stiprėja represijos, o opoziciniai žiniasklaidos kanalai priversti tylėti.
Pagal dabartinį teisės aktą paprastiems Rusijos piliečiams gali grėsti 15 metų nelaisvės, jeigu jie kvestionuoja arba prieštarauja Kremliaus aiškinamai karo vizijai Ukrainoje.
Be to, tūkstančiai žmonių visoje Rusijoje jau dabar buvo sulaikyti policijos už pasisakymus, susijusius dėl pradėtos karinės invazijos Ukrainoje.
„Aš netikiu, kad rusai 100 proc. palaiko V. Putiną. 200 tūkst. rusų pasitraukė į užsienio valstybes. 1968 m. per karinę Sovietų Sąjungos intervenciją Čekoslovakijoje septyni žmonės išėjo protestuoti į Raudonąją aikštę Maskvoje. Šiandien jau 8 tūkst. civilių buvo suimti už tai, kad gatvėse naudojo šūkį: „Karui ne“, – kalbėjo A. Michnikas, omenyje turėdamas, kiek daug rusų paliko savo šalį Rusijai vasario 24 d. pradėjus invaziją Ukrainoje.
A. Michniko teigimu, Rusija panaudojo sovietinę taktiką prieš tuos, kurie prieštarauja Kremliaus grindžiamai ideologijai, o šalies propagandinė žiniasklaida bando nužmoginti ukrainiečius, juos apšaukia „naciais, fašistais“.
„Netgi bolševikų laikais karas su lenkais iš tikrųjų nebuvo karas su lenkais, ne. Jie buvo laikomi baltaisiais lenkais. Kai vyko Žiemos karas su Suomija, jie buvo laikomi baltaisiais suomiais“, – kalbėjo A. Michnikas, pabrėždamas, kad bolševikai, o vėliau ir sovietų valdžia naudodavo atskirus terminus, kurie tarsi atspindėdavo komunistinį priešą.
„Dabar ukrainiečiai yra laikomi fašistais, naciais. Tačiau jeigu tai jums yra kartojama ryte, po vakarienės, vakare, vieną, antrą, trečią dieną, galiausiai jūs susimąstote, kad galbūt tai yra kažkas tokio“, – pridūrė istorikas.
„Aš puikiai prisimenu, kaip sovietmečiu Lenkijoje egzistavo antivokiška propaganda, skelbianti, kad vokiečiai yra naciai. Bet ne tie vokiečiai, ne mūsiškiai iš Rytų Vokietijos – jie buvo gerieji vokiečiai. Ukrainiečiai iš Luhansko ir Donecko regionų, kurie palaiko Kremliaus režimą, nėra ukrainiečiai. Jie yra rusų tautinė mažuma“, – kalbėjo A. Michnikas.
Istorikas įsitikinęs, kad Rusijos invazija Ukrainoje baigsis V. Putino pralaimėjimu, o įvertinant ankstesnes rusų kariuomenės patirtas nesėkmes, galimybė, kad Rusijoje vėliau prasidės pokyčiai, padidės.
„Aš esu tikras, kad Ukraina V. Putinui taps tuo, kuo Afganistanas tapo Leonidui Brežnevui“, – sakė A. Michnikas, turėdamas omenyje buvusį SSRS vadovą L. Brežnevą, kuris įsakė 1979 m. gruodį pradėti invaziją Afganistane.
Tąkart karo metu žuvo apie 15 tūkst. karių, taip pat 2 mln. afganistaniečių, o tai paspartino Sovietų Sąjungos žlugimą.
A. Michnikas viliasi, kad Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje gali tapti žiežirba, kuri paspartins demokratinius pokyčius Rusijoje.
„Rusija priėmė blogą sprendimą. Bet mes dar turime vilties, kad tai įmanoma. Aš to nepamatysiu, bet mano sūnus gyvens ir išvys naują bangą, kuri ateis į Rusiją“, – teigė istorikas A. Michnikas.
Ukraina, remdamasi surastų jau mirusių okupantų karių skaičiumi ir perimtais pokalbiais, pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo daugiau nei 20 tūkst. rusų karių.
Nors Rusija vengia pripažinti savo karinius pralaimėjimus, tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas balandžio 7 dieną, duodamas interviu „Sky News“, pripažino, kad Rusija patyrė tikrą tragediją prarasdama didelį skaičių karinių pajėgų kare su Ukraina.
