Tokią situaciją atskleidžia Pasaulio sveikatos organizacijos atliktas tyrimas. Pasak jo, tarp penkiolikmečių Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą yra rūkę beveik 60 proc. berniukų ir mergaičių. Specialistus ypač gąsdina tai, kad ne tik jaunimas, bet ir suaugusieji adekvačiai neįvertina elektroninių cigarečių žalos.
Elektroninės cigaretės darosi pavojingesnės
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Kastyčio Šmigelsko, nors tyrimai apie elektroninių cigarečių žalą, lyginant su pačia problema, yra vėluojantys, jų rizikos sveikatai akivaizdūs.
„Kalbant apie kvėpavimo sistemą ir plaučių funkciją, elektroninės cigaretės akivaizdžiai arba atlieka tą patį, ką ir klasikinės cigaretės, arba net turi papildomus poveikius. Tarkime, tokie dalykai kaip astmos simptomų paskatinimas arba apsunkinimas tiems, kurie turi tokio pobūdžio nusiskundimų.
Yra netgi ūmūs plaučių pakitimai, kurie specifiški būtent susiję su elektroninių cigarečių ir įvairių kaitinamojo tabako gaminių vartojimu. Tai susiję tiek su kvėpavimo, kosulio, krūtinės skausmo atsiradimu. Šitie dalykai tampa labiau specifiški elektroninių cigarečių rūkymui, lyginant su įprastinėmis cigaretėmis.
Kalbant apie likusius poveikius plaučių sistemai, tiek kvėpavimo funkcijai, tiek plaučių pažeidimams, įvairių formų pneumonijos simptomų ir pažeidimų, bronchito atsiradimui, elektroninių cigarečių vartojimo atveju tai paveikiama labiau“, – dėstė jis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Elektroninės cigaretės – ir „skaniau“, ir madingiau
Profesorius konstatavo, kad elektroninės cigaretės ne tik keičia įprastus rūkalus, bet ir pritraukia daugiau rūkančiųjų. Paklaustas, kodėl toks didelis šių gaminių populiarumas tarp jaunimo, K. Šmigelskas įvardijo ne vieną aspektą.
„Elektroninės cigaretės praplėtė rūkančiųjų ratą, nes greta paties rūkymo kaip fakto ar poreikio rūkyti atsirado labai didelė kvapų ir skonių įvairovė, kas buvo labai apribota įprastų tabako gaminių atveju. Tai dabar skonių ir kvapų yra daug ir labai įvairių ir juos galima lengvai slėpti.
Nes parūkus įprastų cigarečių jų kvapas prie žmogaus išlieka ilgiau ir yra stipresnis, lyginant su elektroninėmis cigaretėmis ir kitais panašiais gaminiais. Taip vaikams, paaugliams yra gerokai lengviau slėpti, kad jie pradėjo bandyti, vartoti ir tokie dalykai labai skatina vartojimą“, – pastebėjo jis.
LSMU profesorius atkreipė dėmesį ir į socialines priežastis – daug paauglių nenori atsilikti ir pasiduoda spaudimui.
„Rūkyti įprastas cigaretes, kalbant šių laikų terminais, nėra labai „trendy“, tuo metu įvairiais būdais naudojant įvairias medžiagas veipinant, atsiranda net pasilyginimų, „sveikos“ konkurencijos, kad štai aš tai tą vartoju, o iš kur tu šitą gavai, čia tai geras ir panašiai.
Tokie dalykai labai patraukia jaunus žmones, kurie iš savo smalsumo, noro pažinti pasaulį, įvairius dalykus, būti grupės dalimi, į tai gerokai labiau įsitraukia. Tą galima stebėti ir mokyklų viduje. Mokyklose ir klasėse, kur yra didesnė dalis rūkančių elektronines cigaretes ir panašius gaminius, įsitraukimas kitų vaikų yra nepalyginamai didesnis. Taip pat ir rizika, kad tai vaiką palies ir jis net iš socialinio netiesioginio spaudimo gali rinktis pradėti vartoti, yra žymiai didesnė“, – kalbėjo K. Šmigelskas.
Gaminių dizainu taiko į jaunimą
Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo Igno Rubiko pastebėjimu, prie šių gaminių populiarumo didėjimo prisideda ir patrauklus dizainas.
„Pats gaminių dizainas kuriamas taip, kad stipriai apeliuotų į jaunimo poreikius, pomėgius ar suvokimą, kas yra „kieta“, patrauklu. Tie gaminiai atrodo panašiai kaip į kokius modernius tušinukus.
Taip pat jų kaina yra pakankamai įkandama. Vienam surūkyto gaminio vienetui akcizas, kuris šiuo metu taikomas elektroninėms cigaretėms, yra mažesnis nei tradicinėms cigaretėms. Ir nors institucijos imasi veiksmų, kad tas sulyginimas per tris metus priartėtų, šiandien turime tą netolygumą ir jas paprasčiau įsigyti nei paprastas cigaretes, kurių akcizas buvo daug metų didinamas“, – kalbėjo jis.
Pasak I. Rubiko, dar viena problema – prieinamumo momentas: „Šiuos gaminius pakankamai paprasta įsigyti tiek ir internetu nelegaliai, nes nėra tikrinamas amžius, tiek kai kuriais atvejais fiziškai – dar turime pakankamai neatsakingų verslų, kurie neatsakingai žiūri į įstatymo nuostatą, kuri draudžia kvapus ir skonius.
Jie toliau pardavinėja tokius gaminius tik šiek tiek paslėpdami tą požymį po įvairiomis spalvomis, pavadinimais, kurie tą nusako. Ir vartotoja, kurie šioje srityje yra gana patyrę ar per draugus susižino, gali atskirti, kur yra koks kvapas ir skonis. Tai yra dar viena priežastis, kodėl tokių prekių nemažėja, nors tą draudžiantys įstatymai yra priimti.“
Nori griežtesnių sankcijų, o ne simbolinių baudų
Pasak SAM atstovo, nors siekiant pažaboti tokį verslą imtasi priemonių, jos nėra pakankamos.
„Jau yra padaryti tam tikri veiksmai, bet reikia toliau reaguoti, nes matome, kad įstatymų ir baudų neužtenka, nes įmonėms kažkuria prasme apsimoka ir tas baudas sumokėti ir tęsti veiklą. Tad kaip institucija palaikytume griežtesnius reguliavimus, susijusius galbūt su licencijos stabdymu ar atėmimu, jei yra nustatomi tokie pažeidimai, nes tai labiau trukdytu vykdyti veiklą nei finansinės sankcijos“, – kalbėjo I. Rubikas.
K. Šmigelskas antrino, kad didžioji šalis susiduria su tuo, kad šią rinką reguliuoti sunku. „Tą svarbu reguliuoti, kontrolė turėtų būti padidinta ir už nusižengimą kontrolės mechanizmams turėtų būti didelės sankcijos, o ne simbolinės baudos“, – teigė mokslininkas.
Jis pridūrė, kad reikalingi tam tikri sprendimai visos Europos Sąjungos mastu: „Reikia, kad poveikis būtų didesnis ir nebūtų tiesiog perėjus sieną visai kita teisinė bazė ir žmonės tada galėtų migruoti dėl kažkokių reakreacinių, su psichoaktyvių medžiagų vartojimu susijusiu tikslu.“
Skoniai skirti vaikams
K. Šmigelskas atkreipė dėmesį, kad tiksline auditorija jaunimas pasirenkamas neatsitiktinai.
„Pažodžiui negalime sakyti, kad verslas taikosi prie jaunosios amžiaus grupės, bet moksliniai tyrimai apie visą tabako ir rūkymo įpročių rinkodarą rodo, kad jau nuo XX amžiaus antros pusės šių produktų gamintojai ir platintojai visą laiką orientuodavosi į tą tikslinę paauglių ir jaunų suaugusiųjų grupę.
Būtent tuo metu formuojasi didžiausia tikimybė priklausomybei, tada formuojasi pagrindiniai laisvalaikio leidimo, bendravimo įpročiai, su streso valdymu susiję įpročiai. Ir pasiūlius tokį dalyką kaip rūkymas po ranka žymiai didesnė tikimybė, kad jis taps ilgalaikiu vartotoju“, – aiškino profesorius.
Pasak jo, skoniai yra vienas iš pagrindinių dalykų, kas labai aiškiai apeliuoja į jaunąsias amžiaus grupes, kone dešimties metų vaikus: „Nes skoniai, kurie atsiranda, yra saldūs, vaikiški – kramtomosios gumos, mergaitiškų kvepalų, tai akivaizdžiai rodo, į ką yra orientuojamasi, kad ir kaip nešališkai stengtumėmės kalbėti.“
Mano, kad elektroninės cigaretės geriau už įprastas
Specialistai taip pat nuogąstavo, kad elektroninių cigarečių žalos nesupranta ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. „Tai gali labai stipriai prie išankstinio mirtingumo, įvairių sveikatos problemų, ilgalaikių priklausomybių vystymosi“, – įspėjo I. Rubikas.
K. Šmigelsko pastebėjimu, situacijai keisti būtinos aktyvesnės informacinės kampanijos. „Ne tik tarp jaunimo, bet daug suaugusiųjų žmonių sako, kad elektroninės cigaretės yra ne ką blogesnės nei įprastos cigaretės ar net geresnės, nes esą kažkokie poveikiai neįrodyti, nors ir apsinuodijimų, ir duomenų apie tai, kaip formuojasi priklausomybė, yra pakankamai.
Kuo jaunesniame amžiuje pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad susiformuos priklausomybė. Pradžioje kalbėjau, kad paveikia kvėpavimo sistemą plaučių funkciją. Tai, reikia nepamiršti, kad medžiagos, kurios yra įdedamos, yra psichotropinio pobūdžio, tai reiškia, jos paveikia psichiką.
Ir, sakykime, pridedant tam tikrų medžiagų, kurios mažina reaktyvumą, skatina psichologinį atsipalaidavimą, tai kartais net kaip kovos su stresu priemonė. Maždaug jei stresuoji – parūkyk, aprimsi. Ir to yra tiek tarp vaikų, paauglių, tiek suaugusiųjų. Tad informacinių kampanijų metu turėtų būti pasiekiama daug daugiau informacijos apie tai, koks iš tikrųjų yra poveikis ir kad labai daug ko nežinome apie sudėtį, kad yra tuose gaminiuose tiek dėl komercinių aspektų, tiek kartais legalumo problemų“, – dėstė profesorius.
Stiprina pagalbą metantiems rūkyti
Pašnekovas tai pat pabrėžė, kad tinkamą žinutę galėtų skleisti socialinėje erdvėje poveikį turintys žmonės, vadinamieji influenceriai: „Jie turėti sakyti, kad tai nėra stilius, kad ne tik nerūkau, bet ir neveipinu ir panašiai.“
I. Rubikas patikino, kad žinomų žmonių įtraukimas yra vienas taikomų principų ir visuomenės sveikatos fondo finansuojamose kampanijose jau keletą metų.
„Tikimės, kad po truputį tai pradės duos rezultatą. Šiaip metais atsirado metimo rūkyti pagalbos pagrindai. Yra metimo rūkyti pagalbos linija 1819, kuri pradėjo veikti nuo vasario.
Taip pat šiais metais pradėjome ir, tikimės, kitais metais įsibėgės šeimos gydytojo lygmenyje rūkymo statuso įvertinimas ir trumpa konsultacija, kokią žala tai duoda, siūlymas mesti, skiriami medikamentai, nukreipimas pas specialistus“, – vardijo jis.
Kažkas tokius vaizdus mato, vaikui, paaugliui tai gali pasirodyti labai gražus paveiksliukas, vau, užaugsiu ir aš taip stovėsiu, veipinsiu, atrodysiu suaugusi, kieta, darysiu kažką, kas jau bus nedraudžiama.
Taip pat kaimynai kai vaikus suguldo išeina paveipinti į balkoną. Kai mokytoja tėvų susirinkime kalbės, kaip apsaugoti vaikus nuo rūkymo, apie detektorius ir kt., jie tik juoksis. Veipina važiuodami mašinoj, kai vaikų nėra. Aš tik žinau, kad amžinai to slėpti nepavyks. Ir jie neturės svertų drausti tai vaikams. O vaikai jau norės kažko stipresnio, madingesnio negu vartojo tėvai.
Labai gaila mokyklų pastangų. Ne pamokų dėstymu užsiima, o perauklėjimu, saugojimu nuo žalos, viskuo, ko "nedadarė" tėvai. Užaugo bjauri tėvų karta, tiek, kurių tėvai 90-aisiais darė biznį gariūnuose, sėdėjo be darbo ir pinigų, arba kuriuos masiškai numesdavo auklėms, dabar štai jie užaugo patys neauklėti ir visiškai nežino nuo ko saugoti vaikus. Tik daiktais ir kelionėm lepina.