Apie tai, kas keisis švietime ir ko galime tikėtis 2026 metais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Teigėte, kad šiemet bus diskutuojama, ar apskritai matematikos egzaminas turi būti privalomas. Matematika vienas kertinių mokslų, ar tai neatneš žalos?
R. Popovienė: Parodė ir šių valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Žinoma, mes turime įvertinti ir pačių užduočių, egzamino parengimą, ir įsivertinti, ir ieškoti čia tam tikrų klausimų ir atsakymų, kodėl taip atsitiko, bet labai daug gavau ir iš pačių moksleivių, ir iš tėvų, ir švietimo bendruomenei lankantis mokyklose tikrai girdžiu tokių paklausimų: ar mes nesvarstysime, kad matematikos egzaminas nebūtų privalomas, būtent galbūt stojant į humanitarines specialybes?
Žinome, kad dabar jis nėra privalomas menams, bet tikrai stojant, tarkime, į tokias specialybes kaip pedagoginės studijos, tarkime, ar istorijos, ar vokiečių kalbos, ar kitų kalbų, jis dabar yra privalomas.
Tai tikrai diskutuosime – nebus vienasmeninio sprendimo, bet aš manau, kad diskusija yra reikalinga, tačiau kol mes nepriimsime to sprendimo, tai 2026 metais tikrai matematikos egzaminą bus galima perlaikyti tais pačiais metais toje pakartotinėje sesijoje.
To negalima buvo padaryti šiais metais ir, kaip ir tie metai tiems vaikams, kurie neišlaikė, jie kaip ir dingsta. Tos korekcijos bus 2026 metais, bet diskusiją dėl matematikos egzamino tikrai pradėsime.
Matematiką, kai kurie žmonės, laiko tokiu kertiniu, esminiu dalyku ir ar negali būti, kad tas neprivalomumo panaikinimas atneštų žalos? Sakykime, kad vaikai mažiau mokysis matematikos ir tingės labiau. Kaip jūs galvojate?
R. Popovienė: Aš manau, kad tikrai mokomės mes matematikos ir kitų dalykų, bet dabar kalbama apie matematiką 12 metų ir pats mokymosi procesas, kompetencijos yra svarbiausia. Didaktika – mes turime kalbėti.
Nebūtinai egzaminas yra, kaip jūs sakote, tas postūmis, kad mes turėtume mokytis to dalyko. Taip iš tiesų neturėtų būti, bet, žinoma, tai yra labai svarbu ir mes, ir svarbiausias dalykas, ką kalbantis ir su pedagogais, ir su mokiniais, yra tai, kad mokydamiesi mes paruoštume vaikus praktiškam gyvenimui.
Kai kurie mokyklų vadovai ir ekspertai negaili kritikos, sako, kad politikai nesirūpina mokyklomis, svarbiausias tikslas tampa nebe žinios ir išsilavinimas, o geras „vibe‘as ir feelingas“. Ar tai tiesa?
R. Popovienė: Tikrai negalėčiau taip pasakyti, kad yra žeminamos kartelės arba siekiama kažkokiu lengvesniu keliu įgyti žinias ar tiesiog siekti baigti mokyklą, taip tikrai nėra. Šiandien mes matome ir labai gražius pasiekimus, rezultatus, ir mūsų olimpiadininkų, mokinių iš tarptautinių, iš pasaulio grįžusių olimpiadų, kur yra laimėti ir geografijos srity keturi medaliai, ir visose kitose srityse.
Tiesiog galbūt mes turėtume atkreipti dėmesį į patį tokį sklandų mokymosi procesą, ką aš ir minėjau, kad tas procesas būtų kelias, grįstas kompetencijomis, pagrindiniu tikslu, kad tai, ką mes mokytumėmės, praktiškai vėliau tarnautų mums gyvenime ir mes galėtume vaikus paruošti sėkmingam gyvenimui. Tai yra, iš tiesų, pagrindas.
Jūs prakalbote apie ateitį ir 4 darbo dienų savaitę švietimo bendruomenei ir mokiniams. Kaip jūs tai įsivaizduojate?
R. Popovienė: Man labai gaila, kad kartais tos frazės truputėlį keistai suprantamos. Jeigu aš pasakiau, kad taip, mes esame atviri diskusijoms, tai nuskambėjo, kad ministrė siūlo. Tikrai nesiūlau, bet aš šiandien labai galiu atsakingai pasakyti, kad šiuo metu mes nesvarstome tokios galimybės.
Tai yra tikrai pasvarstymai labai tokią, galbūt, tolimą ateitį. Ir jokiu būdu nekalbama apie tai, kad tai būtų mokiniams tos keturios dienos, bet noriu dar kartą akcentuoti, kad tokių svarstymų šiandien tikrai neturime.
Turime išsikėlę kitus prioritetus, kurie yra patys svarbiausi, ir tie darbai turi būti padaryti, o dėl keturių darbo dienų savaitės, mes tikrai, man atrodo, girdėsime tai kuo dažniau ir natūralu, kad tai ir švietime, ir, tarkime, ir medikų, ir socialinių darbuotojų klausimas iškils ir mes turėsime apie tai diskutuoti, tačiau diskusijos nereiškia, kad taip jau yra priimta.
Mokytojų trūkumas – skelbėte kad ieškoma apie pusšimtį mokytojų. Vienas iš svarbiausių faktorių – alga, kitas dalykas, kaip ruošiatės užtikrinti saugias ir geras darbo sąlygas mokytojams? Kas bus daroma, kad mokytojų turėtume?
R. Popovienė: Taip, problema yra ne tik Lietuvoje, ji yra ir kitose Europos Sąjungos šalyse, ir mes šiandien kalbame švietimo ministrų susitikimuose, visi akcentuoja pedagogo profesinę krizę. Tai yra tikrai labai opi problema visur, ne tik Lietuvoje, bet, žinoma, šiandien turime ieškoti tų sprendimų čia ir dabar.
Turime tikrai labai daug įvairiausių pavyzdžių savivaldybėse, gražių, kaip ieško tų galimybių, steigiant jaunojo pedagogo klubą, mokant transporto kompensacijas atvykstant į darbą, taip pat organizuojant kvalifikacijos kursus ir kitus dalykus, kad pritraukti jaunus žmones į mokyklą dirbti.
Tikrai turime susirinkę visas tas priemones ir ieškome nacionaliniu mastu, kaip priimti geriausius sprendimus, tačiau taip pat ir matome, kad didelį vaidmenį vaidina, tam, kad ateitų jaunas žmogus dirbti į mokyklą, ne tik darbo užmokestis, bet ir to darbo sąlygos.
Tai labai atsiskleidžia kalbant ir su pačiais pedagogais. Tai pagrindinis dalykas, ką mes šiandien dirbame, pakartosiu dar, tai kad iš tiesų įstojusiųjų į pedagogines studijas šiais metais tikrai yra netgi 100 jaunuolių daugiau negu pernai.
Reiškia, kaip ir studijos patrauklios, nes tikrai yra mokamos 455 eurų stipendijos prioritetinėse srityse. Jeigu jaunuolis dar sutinka sudaryti sutartį dirbti tam tikroje savivaldybėje, gauna dar papildomą stipendiją, iš viso 770 eurų. Ir tai yra paskata, kuri patraukia mokytis, tačiau pabaigę jaunuoliai ne visada ateina dirbti į ugdymo įstaigą – apie 60–70 proc. tik baigusiųjų ateina į mokyklas.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
