„Žinome, kad pagal dabartinius įstatymus nuo sulaikymo dienos šešis mėnesius nelegalių migrantų judėjimo laisvė turi būti apribota, jie turi būti sulaikymo centre. Pasibaigus šešiems mėnesiams kyla klausimas, kas bus, nes dalis jų dar bus Lietuvoje ir dalies net nebus išnagrinėti prašymai“, – posėdžio išvakarėse žurnalistams sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Natūralu, kad turėsime nuspręsti, kur judame šiuo klausimu toliau – ar registruojame pataisą ir šešių mėnesių terminą išimame, padidiname iki metų, pusantrų, dvejų ar išvis neterminuotai, kol yra ekstremali situacija, o gal yra kiti sprendiniai, gal kokių tarpinių statusų įvedimas. Apie tai ir diskutuosime“, – tvirtino jis.
Žinių radijui trečiadienį L. Kasčiūnas taip pat teigė, jog komitete taip pat bus svarstoma, kaip paspartinti savanoriško grįžimo programą. Lietuvos tarnybų duomenimis, apie 100 asmenų jau pasinaudojo galimybe savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį – be apmokamų kelionės išlaidų, migrantai taip pat gauna 300 eurų išmokas.
„Tai yra geras ženklas, bet norėtųsi, kad jų būtų daugiau“, – sakė NSGK vadovas.
Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.
NSGK posėdyje planuoja dalyvauti Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Migracijos departamento, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau kaip 4,1 tūkst. migrantų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prieglobsčio Lietuvoje paprašė apie 2140 migrantų, 562 prašymai išnagrinėti ir atmesti.
Nuo metų pradžios 140 užsieniečių patys išvyko iš šalies arba buvo išsiųsti.
