Šalims vienai po kitos ėmus stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, antradienį Vyriausybė visuomenę ramino. Ryte premjerė Ingrida Šimonytė patikino, kad Lietuva skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina stabdyti neplanuoja, tą patį po pietų patikino ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Aš asmeniškai pats tikrai pasiskiepysiu „AstraZeneca“, tikrai ne kokia kita vakcina tam, kad išsklaidyčiau kažkokius nuogąstavimus“, – antradienį popiet pareiškė A. Dulkys.
Tačiau praėjus vos kelioms valandoms, antradienį vakare sveikatos apsaugos ministras pranešė, kad Lietuva vakcinavimą „AstraZeneca“ vis dėlto stabdo.
„Šiandien gavau valandos bėgyje iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) rekomendaciją, kuria tarnyba, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, atsargumo sumetimais rekomenduoja sustabdyti vakcinavimą COVID-19 vakcina „AstraZeneca“ iki Europos vaistų agentūra (EVA) pateiks galutines išvadas dėl šios vakcinos saugumo“, – spaudos konferencijoje antradienį pranešė A. Dulkys.
Viešojoje erdvėje kilo nemenka nepasitenkinimo banga. Sveikatos priežiūros ekspertai ėmė dalintis savo įžvalgomis, kad ministro sprendimai buvo priimti per skubiai, o dėl netinkamos komunikacijos žmonės esą ims dar labiau nepasitikėti „AstraZeneca“ vakcina.
Veryga: tai paskutinė vinis į „AstraZeneca“ karstą
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga sako nesuprantantis kolegos A. Dulkio sprendimo ir komunikacijos būdo. Jo nuomone, sprendimas stabdyti vakcinavimą „AstraZeneca“ buvo skubotas ir verčiau reikėjo palaukti EVA išvadų.
EVA ketvirtadienį turėtų rinktis į posėdį, kuriame svarstys „AstraZeneca“ saugumo klausimus.
„Man atrodo, kad čia yra paskutinė vinis į „AstraZeneca“ vakcinos karstą. Jau ir taip buvo blogai su pasitikėjimu šita vakcina ir vakarykštė komunikacija, aš jos nesuprantu... Toje pačioje žinutėje yra du vienas kitam prieštaraujantys dalykai. Ministras sako: aš pats pasitikiu, bet stabdau. Tai kam stabdai, jei pasitiki? Iš tikrųjų, kam reikėjo daryt, skubėt?“ – mintimis su tv3.lt dalijasi A. Veryga.
Seimo narys sako, kad sprendimas stabdyti vakcinavimą „AstraZeneca“ taip stipriai sumenkino pasitikėjimą vakcina, kad jo atstatyti dabartinei valdžiai, ko gero, nebepavyks. Lietuvoje jau buvo matyti ir atvejų, kai skiepytis šia vakcina atsisakė ištisi miestai, pavyzdžiui, Šalčininkų gyventojai teigia norintys skiepytis tik „Sputnik V“ vakcina.
„Dabar matant, kiek žmonių yra tikrai skeptiškai nusiteikę, kiek dabar jau atsisako, yra ištisi miestai, kur niekas nesiskiepija, tas pats Visaginas iš viso nesiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina. Vakarykštė komunikacija, manau, tikrai padėjo tašką ir dabar jau nebeverta apie tai šnekėti, nebeatstatys jie reputacijos šiai vakcinai, aš beveik neabejoju tuo“, – sako A. Veryga.
Socialiniuose tinkluose dažnai matyti gyventojų žinučių, esą žmonės sutiktų pasiskiepyti bet kokia vakcina, jei tik būtų tokia galimybė, už vakciną kai kurie gyventojai yra pasiryžę ir sumokėti. A. Verygos nuomone, būtų protinga keisti vakcinavimo strategiją ir leisti „AstraZeneca“ skiepytis tiems, kurie to nori patys.
„O kodėl ne? Ji („AstraZeneca“ vakcina – aut. past.) dabar guli sandėliuose ir žmonės atsisako, laukiama, kol ateis tie, kurie yra įtraukti į prioritetinį sąrašą. Tai galima būtų leisti registruotis žmonėms visiems, kurie nori. Jeigu neateina tie, kurie yra kviečiami, tegul eina skiepytis kas nori, tai mes bent laiko laimėtumėm kažkokio. Dabar tikrai yra lenktynės su laiku.
Virusas irgi nemiega ir nelaukia, jis plinta, mutuoja, stengiasi prisitaikyti. Dabar laikyti vakciną pasidėjus, ypatingai, kai jos trūksta, man atrodo yra labai neatsakinga“, – komentuoja A. Veryga.
Duomenų mokslininkas: reikėjo palaukti
Duomenų mokslininkas, prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius irgi sako manatis, kad sprendimas stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ buvo priimtas skubotai. Ministerijai verčiau reikėjo palaukti EVA išvadų ir sprendimą dėl vakcinavimo stabdymo priimti tik tada. Dabar, kaip sako mokslininkas, buvo padaryta klaida.
„Greitis, kuriuo buvo padarytas šis sprendimas, mane nustebino. Turint omenyje, kad kiti, kur kas svarbesni sprendimai, kurių nepriėmimas, pavyzdžiui, turint britišką variantą, užtrunka ženkliai ilgiau negu šitas sprendimas.
Būti atsargiems dėl vakcinos yra gerai, bet kodėl nebuvo galima palaukti vieną–dvi dienas, kol bus oficialus pareiškimas iš EVA ir tada priimti sprendimus? Viena–dvi dienos, turint omeny dažnumą tų atvejų, jos nieko nebūtų pakeitusios“, – tv3.lt komentuoja V. Zemlys-Balevičius.
Specialistui kyla įtarimas, kad apie sprendimą paskelbęs A. Dulkys neturėjo pakankamai informacijos, o sprendimas jam buvo tiesiog „numestas“.
„Vakcinos nauda visiems yra aiški. Kokia rizika? Nauda yra ženkliai didesnė negu rizika. Turint omeny, kad sustabdymas per anksti sukels didžiulį nepasitikėjimą šita vakcina ir kad bus didelės problemos, tai atrodo, kad vienos–dvejų dienų palaukimas būtų buvęs protingas“, – sako mokslininkas.
V. Zemlys-Balevičius atkreipia dėmesį, kad „AstraZeneca“ skiepą gavo kelios dešimtys tūkstančių lietuvių, o gauti pranešimai apie tromboembolijos atvejus buvo keli. Specialistas sako, kad jei žmonės nebūtų buvę paskiepyti, pasekmės būtų buvusios kur kas prastesnės: „Būtų ir mirusių, ir su sunkiais atvejais, ir taip toliau.“
„Britai skiepija su „AstraZeneca“ milijonus. Visam pasauly milijonai suskiepyta tos vakcinos ir mes turim porą tų atvejų. Vėlgi, jeigu mes neskiepijam žmonių, neturėjom jokių skiepų, pas mus mirė virš trijų tūkstančių žmonių. Tada kai pradedi žiūrėti, elementarus, grubus rizikos vertinimas sako, kad nereikėtų (stabdyti vakcinacijos – aut. past.)“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Net jei paaiškės, kad keli tromboembolijos atvejai, apie kuriuos po skiepo buvo pranešta Lietuvoje, tikrai buvo susiję su vakcina, kaip sako specialistas, vakcinos nauda vis tiek bus didesnė nei žala.
„Nenoriu sakyti, kad ignoruokim bet kokius neigiamus vakcinos poveikius. Ne, neignoruokim, bet iš kitos pusės, mes turim, ką turim, žiūrėkim blaiviai į rizikas. Dabar net pasirodžius šitiems atvejams, nauda, net ir su tais trim atvejais, net jei paaiškės, kad jei yra tikrai dėl šitos vakcinos, pats blogiausias variantas, kuris gali paaiškėti – kad ta vakcina tikria turi kažkokių problemų. Net ir tuo atveju tos dvi dienos nieko nepakeistų, o žala, kuri buvo padaryta – didžiulė“, – komentuoja mokslininkas.
Profesorius Čaplinskas: liga pavojingesnė už skiepą
Profesoriui, užkrečiamųjų ligų specialistui Sauliui Čaplisnkui susidariusi situacija irgi kelia nerimą. Bendra valdžios komunikacija, profesoriaus nuomone, yra netinkama.
„Vien iš komunikacijos pusės vertinant jeigu, tai yra labai blogai, kai ryte pasakoma viena, vakare kita. Kai ryte premjerė pasako viena, ministras vakare kita. Tiek valdžios reputacijos prasme, tiek skiepų komunikacijos prasme, tiek „AstraZeneca“ komunikacijos prasme, tai yra labai blogai“, – mintimis su tv3.lt dalinasi S. Čaplinskas.
Profesorius įspėja, kad jei vakcinavimas „AstraZeneca“ ir bus atnaujintas, daliai gyventojų susigrąžinti pasitikėjimą vakcina, ko gero, nepavyks. Dėl to gali būti, kad sumažės ir vakcinavimo apimtys.
„Bėda yra ta, kad panašu, jog atsakingi už komunikaciją valstybei skiepų tema, atsakingi už komunikaciją galų gale kovido prasme ir visumoj atsakingi už komunikaciją Sveikatos apsaugos ministerijoje, panašu, kad jie ne tik kad veikia nekoordinuotai, bet jie net nesupranta, kas tai yra komunikacija, ką reiškia pasakyti įtaigiai žmogui žinutę ir kaip jautriai žmogus reaguoja į bet kokią žinutę, kuri susijusi su jo asmenine sveikata, su jo gerbuviu ir šiuo atveju, su skiepais“, – komentuoja profesorius S. Čaplinskas.
Profesorius primena, kad Covid-19 yra pavojinga liga, galinti sukelti daug skirtingų komplikacijų, tarp jų ir kraujo krešėjimo sutrikimus.
„Kovidas nėra gripas. Kovido virusas pažeidžia kraujagysles, kraujagyslių endotelį, žmonėms gali sutrikti krešėjimas, gali atsirasti tromboembolinės komplikacijos. <…> Žmonės turi stebėti save ir tame tarpe reikia stebėti save po skiepo.
Bet kad kovidas, kad virusas pažeidžia kraujagysles, kaip medikai sako, yra vaskulinė liga, gerai žinoma, todėl ir komplikacijos gali būti labai įvairios. Ta klinika gali būti labai įvairi. Vienam žmogui galbūt labiau bus pažeisti inkstai, kitam kasa, trečiam galbūt širdis ir taip toliau“, – pasakoja S. Čaplinskas.
Tačiau tikslių duomenų, kad skiepas tikrai sukeltų sunkius šalutinius poveikius, kol kas nėra. Apie tai kalba ir EVA, ir PSO.
„Kol kas nėra nustatyta, kad būtų teisioginis ryšys, kad tikrai skiepas sukelia tromboembolines kompikacijas. Dar kartelį pasakau, kad virusas sukelia – aišku. Iš čia ir išvada ta, ką buvo pasakiusi premjerė pačioje pradžioje, kad vis tik rizika ligos didesnė negu rizika neigiamo reiškinio po skiepo“, – sako S. Čaplinskas.
Pasisakė ir Nausėda
Nepasitenkinimą sprendimu atšaukti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Trečiadienį išplatintame pranešime spaudai prezidentas skiepijimo komunikaciją vadina nenuoseklia ir teigia, kad toks sprendimas sudavė smūgį vakcinos patikimumui.
„Sveikatos apsaugos ministro sprendimas laikinai stabdyti skiepijimą vakcina „AstraZeneca“, be abejo, sudavė smūgį šio preparato patikimumui Lietuvos gyventojų akyse. Nenuosekli Sveikatos apsaugos ministerijos komunikacija dėl vakcinos „Astra Zeneca“ gali padidinti dezinformacijos bangą tiek šio gamintojo, tiek visos vakcinavimo programos atžvilgiu“, – rašoma Prezidento spaudos tarnybos atsiųstame komentare.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad antradienio vakarą skubiai priimtas sprendimas prieštarauja anksčiau tą dieną išsakytai premjerės I. Šimonytės ir paties sveikatos apsaugos ministro pozicijoms, taip pat ir EVA bei PSO rekomendacijoms, kad ES naudojamos vakcinos yra saugios ir patikimos, o jų nauda žymiai viršija galimus rizikos veiksnius.
„Todėl prezidentas tikisi, kad vakarykštis Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas buvo priimtas remiantis ne politiniais motyvais, o aiškiomis ir konkrečiais įrodymais argumentuotomis sveikatos specialistų išvadomis, kurios bus pristatytos ekspertams ir visuomenei“, – rašoma komentare.
Dulkys vėliau vis tiek ruošiasi skiepytis „AstraZeneca“
Sprendimas stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina Lietuvoje buvo priimtas gavus tris pranešimus apie tromboembolijos atvejus. Trečiadienį per pietus pranešta ir apie ketvirtąjį tromboembolijos atvejį šalyje.
Antradienį Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vadovas Gytis Andrulionis teigė, kad sąsajų su vakcina ir pasireiškusia tromboembolija, kol kas nėra.
„Sąsajų, ar tai yra atsitikę dėl vakcinos, ar tiesiog laike sutapo po vakcinavimo, tokių įrodymų šiai dienai neturime, visi tie duomenys perduodami į bendrą tinklą, juos bendrai vertina EVA“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Andrulionis.
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys ir toliau teigė, kad pasitiki „AstraZeneca“ vakcina ir toliau planuoja ja skiepytis.
„Asmeniškai aš pasitikiu „AstraZeneca“ vakcina ir tikiu, kad greitu metu gausime iš visų ir Europos, ir nacionalinių tarnybų visus pagrįstus atsakymus ir kai ateis tokia galimybė ir laikas vakcinacijai, pirmas asmeniškai stovėsiu skiepytis būtent su „AstraZeneca“ vakcina“, – kalbėjo ministras.
Sveikatos apsaugos ministro duomenimis, Lietuva yra gavusi per 115 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, paskiepyta apie 74 tūkst., taigi, likutis siekia daugiau kaip 41 tūkstantį. Planuota, kad kovą atvyks dar 74 tūkst. dozių.
