„Nustačiau 26 ribojamųjų zonų tinklą visoje oro erdvėje virš Lietuvos, tai taip pat apima mūsų teritorinius vandenis“, – žurnalistams penktadienį sakė J. Taminskas.
Šios zonos bus aktyvuojamos prireikus skubiai panaudoti karinę jėgą prieš bepiločius, kurie pažeidė Lietuvos oro erdvę.
Kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens prašymu, po tokio pažeidimo konkrečią tinkle esančią ribojamąją zoną aktyvuos oro eismo paslaugų teikėjas – už skrydžių valdymą atsakinga valstybinė įmonė „Oro navigacija“.
„Dabar sudarytos galimybės kariuomenei reaguoti – tas tinklelis pats dabar yra neaktyvus, jis aktyvuojamas tada, kai reikalinga jį aktyvuoti“, – aiškino susisiekimo ministras.
J. Taminsko teigimu, iki 2026-ųjų gegužės nustatytas terminas, kai privačius civilinei aviacijai skirtus orlaivius turintys gyventojai turės įsirengti autoatsakiklius ir radijo ryšį.
Dabar, pasak jo, kariuomenė su „Oro navigacija“ dėlioja veiksmų algoritmus, kaip tokių orlaivių pilotai apie ribojamųjų zonų aktyvavimą būtų informuojami iki numatyto termino, kada reikia įsirengti nustatytas ryšio priemones.
„Tai yra pačių pilotų ir orlaivių savininkų atsakomybė, mes kiekvienas esame atsakingi už saugumą ir už valstybę – tokiu būdu prisidedame prie valstybės saugumo“, – sakė ministras.
Anot Susisiekimo ministerijos, konkrečioje ribojamoje zonoje esantys orlaivių pilotai bus informuojami ne vėliau kaip prieš 10 minučių iki jos aktyvavimo, kad spėtų iš jos pasitraukti.
Ribojamųjų zonų tinklas turės horizontalius (koordinatėmis) ir vertikalius (skrydžių lygių) išmatavimus.
Karinių oro pajėgų pulkininkas leitenantas Povilas Cicėnas teigė, kad nauja tvarka kariuomenei padės efektyviau reaguoti į oro erdvės pažeidimus.
„Anksčiau buvo numatyta, kad draudžiamose zonose kariuomenės vadas ar įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl ginkluotės panaudojimo – šiuo atveju tos ribotos zonos įsteigimas buvo labai ribojamas, ją įsteigti būdavo labai sudėtinga ir ji būdavo nuolat aktyvi“, – žurnalistams sakė jis.
„Šiuo atveju aktyvavus būtent tinklelį, jo dalies aktyvavimas yra pakankamai trumpas – iki 10 minučių, tada mes galime veikti toje zonoje, (…) todėl tai įgalina mus veikti ir ribojamose zonose, ne tik draudžiamose zonose“, – aiškino kariuomenės atstovas.
P. Cicėnas taip pat neįvardino kariuomenės pajėgumų, kurie gali būti panaudojami oro erdvę pažeidusių orlaivių numušimui, taip pat turimų radarų ir stebėjimo sistemų galimybių, tačiau pabrėžė, kad kariuomenė nuolat ieško galimybių šiuos pajėgumus plėsti.
Nauja tvarka įvedama Seimui priėmus Susisiekimo ministerijos inicijuotus Aviacijos įstatymo pakeitimus.
Ankstesnė tvarka karinę jėgą leido naudoti tik išimtiniais atvejais – kai orlaivis įskrisdavo į draudžiamą zoną ir keldavo realų pavojų svarbiems valstybės objektams.
Oro erdvę vėl pažeidus „Gerberai“, kariuomenė reaguotų efektyviau
Vasarą Lietuvos oro erdvę pažeidus dviem iš Baltarusijos įskridusiems bepiločiams orlaiviams ir kariuomenei susilaukus kritikos dėl reakcijos į šiuos incidentus, P. Cicėnas pabrėžė, kad dabar įdiegtos apsaugos ir stebėjimo priemonės padėtų reaguoti efektyviau.
„Pagrindinis klausimas yra aptikimas, kaip greitai mes jį (droną – ELTA) aptiktume, tai priklauso nuo sensorių turimų, nuo vietos, nuo taikinio paties – daug faktorių yra. Dabar (reakcija – ELTA) būtų kitokia, nes kiekvieną situaciją mes analizuojame – ar sėkminga, ar nesėkminga, iš to mokomės, dėl to manau, kad kitaip būtų reaguojama ir, tikėtina, efektyviau“, – žurnalistams teigė P. Cicėnas.
Liepos pabaigoje skelbta apie nenustatyto tipo bepilotį orlaivį, rastą Jonavos rajone esančiame poligone – prokuratūra skelbė, kad jis nešė sprogstamąjį užtaisą.
Vėliau oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“ – tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė, dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.
19 Rusijos bepiločių rugsėjį pažeidė ir Lenkijos oro erdvę – pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie objektus, Lenkija uždarė keturis oro uostus.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda jau anksčiau viešai ragino rytiniame NATO flange įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį.
Rusijos oro erdvės pažeidimai pastaruoju metu taip pat fiksuoti ir kitose NATO šalyse – Rumunijoje, Danijoje, Estijoje. Po šių atvejų pradėta plačiau diskutuoti, kaip atremti tokias priešiškų valstybių provokacijas.
NATO valstybių lyderiai, tarp jų ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ragino numušinėti sąjungininkų oro erdvę pažeidusius rusų orlaivius, bet dalis valstybių baiminasi, kad tai gali provokuoti Rusiją.
